- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė projektui, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.
Už Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą balsavo keturi valdantieji komiteto nariai, prieš buvo du opozicijos atstovai ir susilaikė taip pat vienas parlamentaras iš opozicijos. Toliau projektas bus svarstomas Seimo salėje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmiytės-Nielsen teikiamu projektu būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Opozicijos atstovai kritikuoja projektą teigdami, kad valdantieji šiuo įstatymo projektu siekia „perrašyti istoriją“.
„Aš tikrai negalėsiu paremti šito projekto, nes yra Teisės departamento esminė pastaba, kurią mes tik pirmininko balsu per praėjusį posėdį nuvertėme, dėl prieštaravimo Konstitucijai. Tas ankstesnis balsavimas rodė, kad matome tam tikras teisines problemas, darydami sprendimus į praeitį ir bandydami sukurti pareigybes, kurios de facto neegzistavo“, – sakė TTK narė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Tas ankstesnis balsavimas rodė, kad matome tam tikras teisines problemas, darydami sprendimus į praeitį ir bandydami sukurti pareigybes, kurios de facto neegzistavo.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad „Laikinajame Pagrindiniame įstatyme nebuvo tai numatyta, ir post factum nustatinėti statusus yra ne tik ydinga, bet ir prieštarauja Konstitucijai“.
Seimo TTK vadovas konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad dėl projekto ir tarp konstitucinės teisės ekspertų esama skirtingų nuomonių. Jo vertinimu, valstybė negalėjo būti be vadovo.
„Tarp pačių konstitucinės teisės ekspertų, mano gerbiamų kolegų, diskusija labai aktyvi buvo ir labai diametraliai priešinga, tai nėra vienareikšmiška nuomonė. Valstybė negali neturėti savo vienasmenio vadovo. Netgi šita baisi totalitarinė valstybė, kuri egzistavo beveik šimtą metų, turėjo kažkokį keisti valstybės vadovą, generalinį sekretorių, nėra valstybės, kuri neturėtų vienasmenio, yra ir kolegialūs, vadovo“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Projektą inicijavę valdantieji sako, kad atėjo laikas konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą,
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais KT nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palucko komandą papildė nauji nariai
Premjero Gintauto Palucko komandą papildė nauji nariai, tarp jų – diplomatas Kęstutis Kudzmanas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. ...
-
Grybauskaitei – naujos pareigos3
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo šių metų tampa Jungtinių Valstijų (JAV) analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare. ...
-
Žemaitaitis kirto Skverneliui: žmogus turi laikytis duoto žodžio – daugiau man neįdomu11
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis. ...
-
Advokatai apie „čekiukų“ bylas: koks čia valstybės lėšų taupymas?1
Teisėsaugos įtarimų „čekiukų“ bylose sulaukė dvylika socialdemokratų, devyni konservatoriai, šeši „darbiečiai“ ir tiek pat „valstiečių“, penki liberalai bei keliasdešimt kitų partijų savivald...
-
Nausėda su Palucku aptars svarbius vidaus politikos, savivaldos, ekonomikos klausimus2
Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku pirmadienį aptars šalies vidaus politiką, geopolitinę situaciją, savivaldos ir ekonomikos aktualijas. ...
-
Ministras: Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje turėtų startuoti 2026-aisiais
Po sėkmingo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje, ministras Šarūnas Birutis tikina, kad tokia programa kitąmet turėtų vykti ir Vokietijoje. Pasak socialdemokrato, tai būtų dar vienas būdas stiprinti Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. ...
-
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – tebeieško, su kuo jungtis8
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – taryba derybinę grupę įpareigojo toliau vesti derybas su kitomis politinėmis jėgomis dėl susijungimo, apsijungimo arba naujos politinės jėgos kūrimo. Taip pat parengti partijos atsinaujinim...
-
Įvertino siūlymą ilginti privalomąją karo tarnybą: idėja nebloga, tačiau yra problemų40
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Giedrimui Jeglinskui užsiminus apie galimybę ilginti privalomosios karo tarnybos laikotarpį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šią idėją vadina nebloga. Vis...
-
Dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais28
Palangos meras Šarūnas Vaitkus feisbuke pasidalijo informacija apie dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais. ...
-
Švietimo viceministrais taps ir MRU vicerektorė, ir buvęs Seimo narys3
Švietimo viceministrais taps Mykolo Romerio universiteto vicerektorė studijoms Regina Valutytė bei ministerijos Sporto grupės vadovas, buvęs Seimo narys, socialdemokratas Rolandas Zuoza. ...