„Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad neprieštarauja paskyrimas, turėsime daug kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus, įskaitant visus Seimo narių padėjėjus, kurie turi bet kokį teisinį išsilavinimą. Aš sunkiai tą situaciją įsivaizduoju. Mes kuriame precedentą, kai Konstituciniame Teisme atsiduria teisėjas, turintis mažesnius profesinius reikalavimus, mažesnį stažą negu kituose teismuose, žemiausiose grandyse. Mano galva, toks kandidato kartelės nuleidimas prieštarautų ir Konstitucinio Teismo ypatingam konstituciniam statusui“, – žurnalistams KT sakė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Politikė yra pareiškėjos, Seimo narių grupės, atstovė šioje byloje.
KT per žodinį posėdį antradienį išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą J. Sabatauską. Baigus bylos nagrinėjimą, teisėjai išėjo priimti nutarimo. Jis turi būti priimtas per vieną mėnesį.
Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kol kas tiksliai nežinoma.
Bylos nagrinėjime antradienį dalyvavo ir pareiškėjos, Seimo narių grupės, atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė, taip pat suinteresuoto asmens, Seimo atstovas, Seimo narys Raimondas Šukys. Teismas išklausė jų pasisakymus, suteikė galimybę šalims užduoti klausimus ir į juos atsakyti.
„Kaip neatitinkantį Konstitucijos reikalavimų bandome ginčyti Seimo nutarimą, kuriuo Julius Sabatauskas buvo paskirtas į Konstitucinio Teismo teisėjus. Reikalavimas yra labai aiškus – turi būti ne tik teisinis išsilavinimas, bet ir 10 metų teisinio darbo patirtis. Žvelgdami į Juliaus Sabatausko biografiją – na, nėra 10-ties metų teisinio darbo, kuris būtų laikomas grynąja, kaip mes suprantame, profesine veikla. Seimo darbas, kad ir kaip kam galėtų atrodyti, nėra tiesioginis darbas, tai labiau politinis darbas. Seimas nėra ta institucija, kur, pabuvęs Seimo nariu, paskui gali užimti pareigas aukščiausiojo teisminėje grandyje. Tai pagrindinis mūsų ginčo objektas. Tikimės, kad teismas įvertins šias aplinkybes“, – žurnalistams sakė M. Lingė.
Pasak jo, jei KT neatsižvelgs į pareiškėjų argumentus, bus formuojamas precedentas, kai teisinio darbo nedirbę ir ilgas kadencijas išbuvę Seimo nariai galėtų tapti ir Aukščiausiojo Teismo teisėjais, galėtų būti skiriami į KT.
„Turbūt būtų pasiųsta žinia visai teisininkų bendruomenei, kad praktinė patirtis nėra ta vertybė, kuri yra svarbi. Mes gyvename teisinėje valstybėje, vertiname ne tik kvalifikaciją, bet ir teisinę patirtį. Manome, kad šios dvi sąlygos turi būti išpildytos tinkamai“, – kalbėjo konservatorius.
Ginčas dėl sąvokos
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikina, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėjos nuomone, sąvoka „teisinis darbas“ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vartojama tokiame kontekste, iš kurio vienareikšmiškai matyti, kad taip yra vadinamas darbas pagal teisininko profesiją, t. y. turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pareiškėja pabrėžia, kad, pagal Konstituciją (sistemiškai aiškinant jos sąvokas ir atsižvelgiant į jau suformuotą oficialią konstitucinę doktriną), joks darbas ar pareigos negalėtų būti laikomi teisiniais, jei tokiam darbui dirbti ar tokioms pareigoms eiti nebūtų keliamas būtinas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir Mišriai Seimo narių grupei.
Tuo metu Seimo atstovas, Seimo narys Raimondas Šukys sako, kad Konstitucijoje smulkiau nepaaiškinama, kas laikytina teisinio darbo stažu arba moksliniu pedagoginiu darbo stažu pagal teisininko specialybę.
„2007 m. 2010 m. Konstitucinis Teismas suformulavo doktriną, kad Konstitucinis Teismas yra teismų sistemos dalis. Tuomet, vertinama, kaip reglamentuojama įstatyme nustatyti reikalavimai teisėjams. Skiriant teisėjus, Teismų įstatyme yra numatyta, kad turi būti remiamasi Vyriausybės nutarimu, kuriame yra išvardinti tos profesijos darbai, pareigos, kurios laikytinos teisinio darbo stažu“, – žurnalistams sakė Seimo narys.
Jo teigimu, ginčijamą nutarimą priėmęs Seimas rėmėsi Teismų įstatymu ir Vyriausybės nutarimu.
„Seimo pirmininkas įvertino būtent Juliaus Sabatausko atitikimą įstatymui ir Vyriausybės nutarimo reikalavimus pagal jo darbo patirtį, turimą teisinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete būnant nariu ir jo vadovu“, – teigė R. Šukys.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)