Seimo dilema: ar pavyks sustabdyti įstatymų priėmimo lenktynes?

Spręs dėl nelietuviškų pavardžių, tautinių mažumų ir alkoholio draudimų atšaukimo

J. Razma sako puikiai suprantąs, kad kai kurie įstatymų projektai tikrai kels tam tikras įtampas ir priešpriešas, bet jis žada, kad jie bus svarstomi neskubant, atsižvelgiant ir į oponentų pasiūlymus, todėl neturėtų kilti kažkokių didelių mūšių ir pasipriešinimo.

Politikas tikisi, kad pavyks Seimui apsispręsti dėl mažo narkotikų kiekio dekriminalizavimo, kad už tai būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

Jis tikisi, kad pajudės asmens vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektai, nes praėjusią kadenciją du tam skirti projektai buvo nugulę Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Buvę valdantieji kaip stručiai sukišo galvą į smėlį ir tų klausimų nesprendė. Kokia bus Seimo valia, aš nesiimu spręsti.  Valdančioji koalicija yra linkusi leisti  pagrindiniame dokumentų puslapyje įrašyti x, w ir q raides. Beje, lenkų tautybės žmonių pilno pavardžių atvaizdavimo šitas įstatymas nespręs. Projektas daugiau skirtas tiems žmonėms, kurie sukuria šeimas su nelietuviais“,– sakė J. Razma.

Jo duomenimis, Vyriausybė ketina pateikti darbo grupės parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą.

„Čia mes irgi neišvengsime tam tikrų diskusijų, pavyzdžiui, dėl to, kiek procentų savivaldybėje turi sudaryti tautinės bendrijos, kad gyventojas galėtų gauti informaciją ir aptarnavimą lenkų ar rusų kalba. Klausimas, ar nesusiaurinsime valstybinės kalbos erdvės? Laukia nelengva diskusija, bet tikiuosi, kad mes ramiai ieškosime sprendimo“, – sakė politikas.

Nebus siūlomi kažkokie radikalūs liberalizavimai, kad laisvai ir neribotai naktimis prekiauti alkoholiu. Tiesiog kai kuriuos dalykus bus bandoma įdėti į sveiko proto rėmus.

J. Razmos teigimu, valdantieji ketina panaikinti kai kuriuos labai nelogiškus suvaržymus alkoholio kontrolės srityje. Eltai jis sakė, kad planuojama koreguoti prekybos alkoholiu sekmadieniais laiką, atšaukti draudimą leisti įsigyti alkoholio tik nuo 20 metų, numatant tokią galimybę nuo pilnametystės, taip pat šiek tiek koreguoti alkoholio reklamos draudimą.

„Nebus siūlomi kažkokie radikalūs liberalizavimai, kad laisvai ir neribotai naktimis prekiauti alkoholiu. Tiesiog kai kuriuos dalykus bus bandoma įdėti į sveiko proto rėmus“,– sakė jis.

Nors pavasario sesijoje planuojama pateikti partnerystę reglamentuojantį įstatymą, J. Razma mano, kad nebūtinai pavasario sesijoje jis turėtų būti priimtas, tuo labiau kad yra ir alternatyvus siūlymas dėl bendro gyvenimo įteisinimo.

Seimas pavasario sesijoje neplanuoja ratifikuoti Stambulo konvencijos, todėl J. Razma tikisi, kad viešoje erdvėje keliamos aistros turėtų nuslūgti.

Jo teigimu, Vyriausybė ketina teikti įstatymo pataisas dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios leis jau esamo įstatymo pagrindu dar geriau ginti moterų teises, apsaugoti jas nuo smurto ir tam nebūtina konvencija.

Jo nuomone, ko gero, reikšmingiausias sesijos klausimas bus šių metų šalies biudžeto įstatymo koregavimas, nes jame bus paskirstytos investicinio DNR plano ir europinių subsidijų lėšos mūsų ekonomikos atsigavimui ir modernizavimui.

J. Razma pažymi, kad Seimas ketina koreguoti praėjusio Seimo įteisintą pigiausio vaisto skyrimo tvarką. Jo žiniomis, Sveikatos reikalų komitetas yra parengęs Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms rinktis vaistą pagal gydytojų rekomendaciją, kad žmonės nebūtų „prievartaujami“ su pigiausiu vaistu.

Seimas spręs dėl Seimo kanclerio, KT teisėjo, Lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo

Pavasario sesijos metu Seimas spręs ir dėl kai kurių personalijų paskyrimo. Pasak J. Razmos, viename iš pirmųjų posėdžių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina pateikti Lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą.

Seimo pirmininkė yra žadėjusi per kovo mėnesį pateikti kandidatą užimti laisvą Seimo kanclerio vietą. Seimas spręs ir dėl Vytauto Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas, skirs LRT komisijos naujus narius.

J. Razma nemano, kad turėtų susvyruoti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus kėdė,  nors skelbiama, kad yra surinkta jo atsistatydinimo reikalaujančių piliečių parašų, bet pateiktas dar didesnis sąrašas žmonių, siekiančių priešingo sprendimo.

„Teoriškai yra dvi galimybės inicijuoti komiteto pirmininko atleidimą: arba pačiame komitete gali būti pasiūlytas balsavimas ar Seime atitinkamu nutarimu galima reikšti nepasitikėjimą. Mes negalime atsakyti, ar opozicijos atstovai populistiškai to bandys imtis, bet manau, kad nėra jokio pagrindo kelti nepasitikėjimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimo, nes jis dirba gana objektyviai ir konstruktyviai. Kaip Seimo narys, jis galbūt rodo išskirtinį dėmesį savo bendruomenei, bet tai kiti dalykai, o kaip komiteto pirmininkas, manau, kad subalasuotai skiria dėmesį visiems žmogaus teisių aspektams. Kokių nors objektyvių pagrįstų priekaištų tikrai niekas negali jam pateikti. Jeigu ir bus iniciatyvų dėl jo atstatydimo, manau, kad jos bus atmestos.

Pavasario sesijai teikiamų teisės aktų projektų statistika

Valdantieji – (Vyriausybė ir trys frakcijos)  siūlo 167 projektus, opozicinės ir mažumos frakcijos – 194. Mažiausiai – 6 projektus teikia Republikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė – 113.

Daugiausia – 84 projektus teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, Mišri Seimo narių grupė – 43, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – 36, Darbo partijos frakcija – 31, Laisvės frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija – po 22 projektus, TS-LKD frakcija – 10.