- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį pristatyta apkaltos parlamentarei Irinai Rozovai iniciatyva.
„Šiuo atveju mes nesprendžiame klausimo, ar kolegė I. Rozova kalta ar nekalta, šiuo atveju būtų sudaroma speciali komisija parengti preliminariai išvadai, kuri būtų teikiama Seimui, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendžiant Seimo narės kaltės klausimą“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Stasys Šedbaras.
Seimas 37 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus „prieš“ ir keturiems susilaikius pritarė siūlymui, kad būtų sudaryta specialioji tyrimo komisija išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.
Baigti formuoti komisiją planuojama kitą savaitę.
Apkaltą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais I. Rozovai inicijavo 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai teigia, kad savo veiksmais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis, jis iki balandžio 30 dienos turi parengti išvadas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi senjorų klausimo: savivaldybėse atsirastų nauja koordinatoriaus pareigybė4
Siekiant efektyviau spręsti senjorų problemas, Seimas imasi svarstyti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. ...
-
A. Armonaitė paaiškino, kodėl civilinė sąjunga negrįžo į Seimo darbotvarkę11
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kartoja – bandymas į Seimo darbotvarkę grąžinti lemiamą balsavimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto nėra niekaip susijęs su jos vadovaujamos jėgos parama konservatorių kandidat...
-
Gyventojams nerimaujant dėl „Rheinmetall“ gamyklos, L. Kasčiūnas planuoja susitikti su bendruomene5
Norėdamas atliepti visuomenės nerimą dėl Radviliškio rajone planuojamos statyti Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas liepos pabaigoje planuoja s...
-
Telšių taryboje sugriuvus valdančiajai daugumai, ketinama ieškoti naujų koalicijos partnerių1
Telšių rajono taryboje subyrėjus valdančiajai daugumai, savivaldybės socialdemokratų frakcijos seniūnas Kęstutis Gusarovas tikina, kad ketinama diskutuoti apie naujus koalicijos partnerius. ...
-
Konservatoriai nekels kandidato Šalčininkų vienmandatėje: nenori trukdyti E. Dobrowolskai6
Konservatoriai apsisprendė nekelti savo kandidato Vilniaus-Šalčininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovo Mindaugo Lingės, šis sprendimas...
-
„Daugiau Vokietijos Lietuvoje“: Vilnius rengia naują santykių su Berlynu strategiją8
Pasinaudodama Vokietijos brigados dislokavimu šalyje, Lietuva nori sustiprinti strateginę partnerystę su šia šalimi. ...
-
Buvęs kandidatas į prezidentus E. Vaitkus ves Lietuvos liaudies partiją į Seimą117
Šalies vadovo posto siekęs gydytojas Eduardas Vaitkus dalyvaus Seimo rinkimuose kartu su Lietuvos liaudies partija – jis tapo šios politinės jėgos kandidatų sąrašo lyderiu. Be to, savo kandidatūrą E. Vaitkus kels Šalči...
-
G. Nausėda tikisi, kad ministrų keitimo klausimas bus išspręstas labai greitai7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad ministrų keitimo klausimas vykstant Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procedūrai bus išspręstas „labai greitai“. ...
-
G. Nausėda apie opų klausimą: tikrai niekas nėra suinteresuotas dirbtinai tempti laiko3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis su premjere Ingrida Šimonyte kitą savaitę aptarti Lietuvos kandidatą į eurokomisarus. ...
-
Civilinės sąjungos įstatymas: po rietenų aistros išsikvėpė?8
Politinės aistros, kad civilinės sąjungos tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimas Seime turėjo vykti ketvirtadienį, regis, išsikvėpė. ...