Seimo komiteto vadovas skeptiškai vertina siūlymą braukti prezidento imunitetą sekimui

„Aš už tokį pasiūlymą nebalsuosiu, kaip kiti kolegos balsuos, nežinau. Mes turim valstybės vadovą ir Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai ypatinga asmenybė, kuri skiriasi nuo kitų, ir teisinis režimas toks, statusas“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Šedbaras.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, būtų atsisakyta prezidento imuniteto kriminalinei žvalgybai, registravo „valstiečių“ atstovai buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Trečiadienį šios pataisos bei kiti su kriminalinės žvalgybos reguliavimo pakeitimais susiję pakeitimai aptarti pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmiytę-Nielsen.

S. Šedbaras teigė, jog šalies vadovas turi ypatingą statusą ir esant informacijos, kad jis galėjo pažeisti įstatymus ar panašiai, įsijungia kitas mechanizmas – apkalta.

„Nelabai žinau pasaulio šalių, kur prezidentui būtų taikomi kažkokie slaptųjų tarnybų veiksmai, pagaliau, jei kalbame apie Valstybės saugumo departamentą (VSD) ar Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tai  šitos institucijos prezidento kontrolės srityje veikia, kaip mes čia logiškai suderinsim tuos dalykus. Jei jau yra informacija, įsijungia apkaltos režimas, deja, mes jau tokį mechanizmą turėjom,  mes esam pajėgūs susitvarkyt“, – kalbėjo S. Šedbaras.

S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą – išbraukti draudimą kriminalinę žvalgybą taikyti prezidentui, atsisakyti prokuroro ar teismo nesankcionuoto sekimo iki trijų dienų.

„Atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti (nuostatą), kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą prezidentui“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

Dabar Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia sekimą iki trijų dienų, sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip tris dienas, tačiau ne daugiau kaip tris mėnesius, tęsti jį galima tik sankcionavus prokurorui.

„Įstatyme numatyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas galimas tik sankcionavus juos prokurorui arba motyvuota teismo nutartimi, tuo tarpu kitame straipsnyje numatyta, jog sekimą iki trijų dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka“, – sakoma rašte.

Techninių priemonių panaudojimą, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę jau apibrėžia kitas straipsnis, ir tokie veiksmai turi būti sankcionuoti apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų.

Anot iniciatorių, leidžiant sekimą iki trijų dienų kriminalinės sankcionuojant žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda „piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai“, todėl siūloma tokią nuostatą naikinti.