Seimo komitetas siūlo žvalgybai atidėti viešą metinį grėsmių vertinimo pristatymą

„Mes patys pasiūlėm, kad pristatymo viešo nebūtų, nes kol kas reikia analizuoti, kas vyksta Ukrainoj, invaziją, o po to įvertinti pamokas, Lietuvos ir viso NATO adaptaciją prie naujos realybės. Kai viskas pasibaigs, tas vertinimas turėtų atsižvelgti ir į tai, ir mes tai pasiūlėm padaryt“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo NSGK trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtą ataskaitos dalį, o antradienį vyko į Valstybės saugumo departamentą (VSD) susipažinti su jų parengtos ataskaitos dalimi.

Įprastai Valstybės saugumo departamentas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas kovo pradžioje viešai spaudos konferencijoje pristato metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiose ataskaitose daugiausia dėmesio dažniausiai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamai grėsmei.

Seimo NSGK vadovas tvirtino, jog grėsmės dėl Rusijos puolimo Lietuvai nėra, bet NATO planuoja peržiūrėti gynybos architektūrą ir svarstomas nuolatinis JAV karių buvimas Baltijos regione – tam Lietuva turi stiprinti priimančiosios šalies pajėgumus.

„Tikrai galime dar kartą patvirtinti, jokių intencijų testuoti penktą straipsnį ir patestuoti NATO tikrai nėra, tikrai rimti iššūkiai pačios Rusijos yra ir Ukrainoj“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tikrai galime dar kartą patvirtinti, jokių intencijų testuoti penktą straipsnį ir patestuoti NATO tikrai nėra, tikrai rimti iššūkiai pačios Rusijos yra ir Ukrainoj.

Komiteto vadovo vertinimu, vertinant Rusijos keliamas grėsmes NATO svarbu užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą, ypač įvertinus, kad „Baltarusijos neliko nepriklausomos“.

„Ką Rusija bando modeliuot kaip tam tikrą pranašumą, greitesnę reakciją, greitesnį sprendimų priėmimą, ypač, kai Baltarusijos neliko nepriklausomos, kai dislokuojamos Rusijos karinės pajėgos nuolatinai, „short notice“ (angl. – greitos reakcijos) scenarijus tampa didesniu iššūkiu, mums reikia būti pasirengus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„NATO adaptuojasi prie naujos realybės, mano žiniomis, netgi atvirai kalba, kad Baltijos šalys gali būti nuolatinio, naujo pajėgų planavimo išsidėstymo epicentre, kas būtų parama visai atgrasymo architektūrai. Lietuvai reikia padaryti namų darbus, stiprinti priimančios šalies pajgumus, kad turėtumėm logistiką, infrastruktūrą“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Jis teigė kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kad pateiktų informaciją dėl naujo poligono steigimo Rūdninkuose eigos.

Valstybės gynimo taryba netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje, steigti naują kariuomenės poligoną.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.