Iš Seimo į merus – su dainomis ir vaišėmis

Rinkimai bus skanesni?

Prasidėjęs pirmasis praktinis Rinkimų kodekso išbandymas jau sukėlė dilemų ir patiems jo autoriams – Seimo nariams. Apie 20 jų partijos jau patvirtino kandidatais į merus, tokių gali būti ir daugiau. Ankstesniuose rinkimuose į kovą panirdavo ne tik kandidatai, bet ir jų komandos – patarėjai ir padėjėjai, tam būdavo panaudojami ir frakcijų visokeriopi resursai.

Tačiau dabar Kodekse įrašyta: vykdant rinkimų agitaciją draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ir savivaldybių institucijose, pavesti tai daryti kitiems asmenims, naudotis tų institucijų finansiniais ar kitais resursais. Ką tai reiškia, skirtingai supranta net už šį teisės aktą balsavę Seimo nariai.

Maža to, jau prasidėjus rinkimų kampanijai galimos landos papiktnaudžiauti papildomos naujomis. Štai Seimo valdyba lapkričio 23-iąją nusprendė, kad parlamentarų gaunamus pinigus su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti bus galima panaudoti ir jų inicijuotų renginių dalyviams maitinti.

Tokį siūlymą Valdybai pateikė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos pirmininkė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė aiškina, kad pastaruoju metu Komisija buvo gavusi labai daug prašymų leisti tam panaudoti šias lėšas, mat dabar parlamentarai, priimdami svečius ar rengdami konferencijas, net vandens už jas negali nupirkti.

Pagunda: A. Norkienė kelia klausimą, ar kandidatuojantiems į merus parlamentarams nekils pagunda rinkimų kampanijoje panaudoti savo, kaip Seimo nario, patarėjus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Vis dėlto gerokai keista, kad toks neatidėliotinas poreikis iškilo būtent jau prasidėjus savivaldybių ir merų rinkimų kampanijai, į kurią kaip reta aktyviai įsijungė ir patys Seimo nariai.

„Balsuojant dėl šios nuostatos susilaikiau, nes tai siaura riba tarp būtinų renginio organizavimo išlaidų ir galimo rinkėjų papirkimo. Seimo narys paskelbs kaip renginį susitikimą su rinkėjais, paskui pavaišins, ir tai bus rinkėjų pamaloninimas“, – mano Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma. Jis tikisi, kad parlamentarai šia galimybe nesinaudos rinkimų kampanijos metu. Vis dėlto negi Seimo nariai būtent dabar ją išsirūpino, kad ja nesinaudotų?

Dovanų neturėtų teikti

Parlamentarų nuomonė išsiskiria ir dėl to, kaip iš tų išmokų kandidatuojantys Seimo nariai rinkimų kampanijos metu apmokės kitas išlaidas. J. Razmos nuomone, Seimo nariai kandidatai į merus negalės už šiuos pinigus dovanoti gėlių, suvenyrų ir panašiai: „Akivaizdu, kad tai kitiems kandidatams traktuojama kaip galimas rinkėjų papirkimas, tad taip pat gali būti traktuojama ir Seimo nariams. Nesvarbu, kad jų statusas dvigubas: kaip Seimo nariams tai leidžiama, tačiau jei jie yra kandidatai į merus, turi paisyti kandidatams taikomų draudimų.“

A. Norkienė svarsto kitaip: „Jei tai tęstinė veikla, pavyzdžiui, Seimo narys kasmet sveikina tam tikromis progomis, neįžvelgiu, kodėl negalėtų to daryti ir būdamas kandidatu į merus.“

Tačiau, J. Razmos žodžiais, neįmanoma misija būtų nustatyti, kiek ir kur Seimo narys sunaudojo degalų automobiliui. „Čia kiekvieno kandidatuojančio Seimo nario apsisprendimas: jei norės rinkimų kovoje atrodyti labai skaidriai, sausio ir vasario mėnesiais galėtų deklaruoti nenaudosiantys su parlamentine veikla susijusių lėšų nei automobilių degalams, nei remontui. Būtų geras sprendimas, jei taip pasielgtų“, – mano jis.

Patarėjai susidvejina

A. Norkienė nemano, kad kiltų didelių problemų dėl šių lėšų panaudojimo rinkimų kampanijai, nes nustatyta labai konkreti tvarka, kaip jas galima panaudoti, o suma fiksuota. Tačiau jai kyla abejonių, ar kandidatuojantiems į merus parlamentarams nekils pagunda rinkimų kampanijai panaudoti savo, kaip Seimo nario, patarėjų. „Mano nuomone, jie turėtų atlikti tai, kas numatyta Seimo nario patarėjo funkcijose“, – sako A. Norkienė.

Pasak J. Razmos, neretai politikoje parlamentaras, jo partija, frakcija, visi politiniai patarėjai suprantami kaip viena visuma, tad jei rinkimuose yra partijos kandidatas, visi politiniai pareigūnai jam talkina. Jei partija buvo geriau palaikyta rinkimuose į Seimą, taip, ji turi pranašumų – didesnes valstybės dotacijas, o daugiau mandatų reiškia ir daugiau patarėjų etatų. Tačiau, primena konservatorius, tai pačių rinkėjų valios išraiška.

Mokesčių mokėtojai algą Seimo nario patarėjui moka, kad padėtų jam įstatymų leidybos darbe, o ne kandidatuojant į kitą valdžios šaką. Ar tai neprasilenkia su Rinkimų kodekse įteisintu draudimu vykdant rinkimų agitaciją pavesti tai daryti kitiems valstybės institucijos asmenims? Vis dėlto, pasak J. Razmos, sunku būtų kontroliuoti, kada Seimo nario patarėjas dirba jam kaip Seimo nariui, o kada kaip kandidatui, juolab neretai patarėjai dirba pagal laisvą grafiką.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika, praėjusią kadenciją jau išbandęs, kaip derinti Seimo nario ir kandidato į merus veiklą, dabar vėl bandys siekti Marijampolės mero regalijų. Pasak jo, dabar, būnant opozicijoje, tai bus galima daug lengviau suderinti, juolab apygardos, kurioje jis sieks tapti meru, dalis sutampa su ta, kurioje yra išrinktas Seimo nariu.

Reklama: pasak K. Mažeikos, valdantieji į rinkimų apygardas atsiveža ir ministrų, viceministrų, pristato projektus, o kartu sėdi kandidatuojantys jų patarėjai, vietos tarybos nariai, lyg tai būtų koks jų nuopelnas. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Tačiau kaip atskirti, kada susitinki su apygardos gyventojais, o kada agituoji kaip kandidatas? Jis tikina ir praėjusiuose rinkimuose į agitacines kovas neįtraukęs savo, kaip Seimo nario, patarėjų, šie nepadėdavo organizuoti susitikimų ir pan. Tačiau jis pripažįsta, kad sunkiai įmanoma viską aprašyti ir veiklas atskirti. Pavyzdžiui, trys patarėjai trijose į jo, kaip Seimo nario, apygardą patenkančiose trijose savivaldybėse, dirba po 0,75 etato, ir suskaičiuoti, kada kuris dirba tuo 0,75 etato, o kada jau ne, nepaprasta.

Vis dėlto, K. Mažeikos nuomone, didesnė problema kyla dabartiniams merams ir tarybų nariams, taip pat Seimo valdančiajai daugumai, nes jie turi visą administracinį resursą ir jį naudoja. „Rinkimų kampaniją jie vykdo ir darbo metu, pasitelkę ne tik kandidatuojančius seniūnus ir administracijos darbuotojus. Valdantieji į rinkimų apygardas atsiveža ir ministrų, viceministrų, pristato įvairių projektų, kartu sėdi, paskui fotografuojasi kandidatuojantys jų patarėjai, vietos tarybos nariai, lyg tai būtų koks jų nuopelnas, nors iš tikrųjų jie su tuo neturi nieko bendra. Liūdna matant apie tai skelbiančius įvairių savivaldybių pranešimus, nes rinkimams naudojami administraciniai resursai, nors tai draudžiama“, – sako K. Mažeika.

Dainuojamoji agitacija

Nebe pirmą kartą kyla neaiškumų, kaip traktuoti parlamentarų kūrybinį darbą – vienintelį, kuris Konstitucijos leidžiamas dirbti būnant Seimo nariu. Ne pirmą kartą kilo debatų ir dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko konservatoriaus Vytauto Juozapaičio. Štai pernai per vieną įtempčiausių laikotarpių Seime – biudžeto svarstymą paskelbta, kad jis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ėmėsi Žoržo Žermono vaidmens „Traviatoje“. Į klausimus, kaip spėja prieš premjerą repetuoti, kai reikia dirbti Seimo nario darbą, jis aiškino repetuojantis po darbo arba mintyse.

Anuomet Seimo etikos sargai nutarė, kad V. Juozapaičio kūrybinė veikla neperžengė konstitucinės normos ribų. Tačiau, pavyzdžiui, praėjusią kadenciją su LVŽS į parlamentą išrinktam Robertui Šarknickui jų verdiktas buvo priešingas – jam teko atsisakyti vaidmens savo paties režisuotame spektaklyje, vaidinamame kartą per mėnesį  Alytaus miesto teatre.

Šiuokart kilo papildomų klausimų, mat V. Juozapaitį konservatoriai kelia į Kauno miesto merus. Žodžiu, trys viename: vienu metu jis ne tik dirbs savo pagrindinį darbą Seime, dalyvaus rinkimų kampanijoje į merus, bet jau kviečiama pasiklausyti jo, jo žmonos ir dukros dainavimo.

„Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išaiškinimo dėl V. Juozapaičio dalyvavimo koncertinėje veikloje politinės kampanijos metu: ar politinės kampanijos dalyvio meninė kūrybinė veikla ir jos anonsavimas, reklamavimas viešai – spaudos pranešimuose, plakatuose, afišose gali būti laikoma politine reklama ir žymima politinės reklamos ženklu“, – sako A. Norkienė. Į VRK kreipėsi ir pats V. Juozapaitis, prašydamas pateikti išvadą, ar rinkimų kampanijos metu Seimo narys turi teisę tęsti Konstitucijos leidžiamą kūrybinę veiklą.

Tačiau VRK nutarė savo posėdyje šio klausimo nesvarstyti, motyvuodama, kad ji, vadovaudamasi Rinkimų kodeksu, kontroliuoja, ar kandidatai ir politinės kampanijos dalyviai laikosi jame numatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų, ar nepažeidžia draudimo papirkti rinkėjus, tačiau VRK neturi pareigos spręsti klausimų dėl Seimo narių ar kitų politikų kūrybinės veiklos vykdymo, kūrybinės veiklos suderinamumo su politiko statusu ir pareigomis. Jei pasitaikytų politinės reklamos skleidimo pažeidimo ar rinkėjų papirkimo atvejų, VRK spręstų juos individualiai ir tik nustačiusi visas su tuo susijusias faktines aplinkybes.

Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išaiškinimo dėl V. Juozapaičio dalyvavimo koncertinėje veikloje politinės kampanijos metu.

V. Juozapaitis visada pabrėžia už koncertus ar už atliktą vaidmenį operoje pinigų neimantis. Tačiau Konstitucija ne tik nedraudžia Seimo nariui dirbti kūrybinį darbą (tik jis negali tapti nuolatinis), bet ir už jį gauti atlygį. Nemokamas koncertas prieš rinkimus labai jau panašus į dovaną rinkėjui, nors įstatymas draudžia.

Beje, daliai parlamentarų kilo idėjų keisti Konstituciją, kad būtų leidžiama Seimo nariams užsiimti ir pedagogine veikla. Tačiau ar tikrai tiek nedaug darbo turi parlamentarai, kad ieško antraeilių pareigų?

Sostinės politikai nežavi

Galų gale, kiek produktyvus bus Seimo darbas rinkimų kampanijos įkarščiu, kai šitiek jo narių, tikėtina, ir jų bendrapartiečių, politinės komandos narių važinės į agitacines keliones?

Pasak J. Razmos, gerai, kad savivaldybių rinkimų kampanijos pikas kaip tik tada, kai Seime pertrauka tarp plenarinių posėdžių. Gali būti kokia trumpa neeilinė sesija, bet, tikisi Seimo vicepirmininkas, kandidatai prie to sugebės prisitaikyti. Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, tad kandidatuojantys parlamentarai taip pat turi rasti, kaip juose dalyvauti. Pasak jo, „kandidatuojantys turi kandidatuoti taip, kad nepraleistų jokių Seimo posėdžių“.

Vis dėlto, ar sąžininga prieš rinkėjus, vos įpusėjus Seimo kadencijai veržtis jau į kitas valdžios institucijas? Juolab kad tarp kandidatuosiančių į merus parlamentarų nemažai išrinktų vienmandatėse apygardose, vadinasi, jei jie laimėtų rinkimus, mokesčių mokėtojams tektų gerokai pakratyti pinigines naujiems rinkimams.

„Negalėjome uždrausti skyriams kelti jiems tinkamiausiai atrodančių kandidatų. Jei tokiu jie mato Seimo narį, kodėl turėtume prievartauti kelti kitą? Kad kelia vienmandatininkus, logiška, nes apygardoje, kuri neretai bent dalimi sutampa su ta, kurioje jie jau laimėjo Seimo rinkimus, galima tikėtis gero rinkėjų palaikymo ir renkant merą“, – aiškina J. Razma.

Vis dėlto keista, kad tokia didelė partija kaip konservatoriai vietose neranda lyderių ir į merus kelia net šešis Seimo narius, keturi iš jų vienmandatininkai. Pavyzdžiui, socialdemokratai iš parlamento pasitelkė tik vieną ir tai pagal sąrašą išrinktą Rasą Budbergytę.

Jei tikėtume, kad konservatoriai rinkėjams siūlo tikrai konkurenciškus kandidatus iš Seimo, tai net keltų riziką netekti ir taip trapios daugumos, o gal net politinį virsmą. J. Razma sutinka: „Kandidatuojančių Seimo TS-LKD frakcijos narių sėkmės atveju koalicijoje tam tikrą laiką būtų sunki situacija, bet iš to džiaugsmo kaip nors išsiverstume. Vis dėlto būtų stebuklas, jei visi valdantiesiems atstovaujantys vienmandatininkai laimėtų, be to, gal laimėtų ir kas iš opozicijos. Kol kas nedramatizuokime.“

Vaišės: pasak J. Razmos, jis susilaikė balsuojant dėl siūlymo su parlamentine veikla susijusias lėšas leisti panaudoti maitinimo paslaugoms, nes tai siaura riba tarp būtinų renginio organizavimo išlaidų ir galimo rinkėjų papirkimo. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Baimintis gal ir nėra pagrindo, nes daugelis jų neturi iliuzijų laimėti, o tik siekia pasireklamuoti prieš kitus Seimo rinkimus. Sostinės politikams toli gražu nelengva sužavėti regionų rinkėjus. Štai 2019-aisiais kandidatavo keturiolika parlamentarų, ir tik du išrinkti merais, trys bent pateko į antrą turą, devyniems rinkimų kova baigėsi jau pirmame. Gal rinkėjai juos taip nubaudė už tai, kad šie negerbia jiems patikėto Seimo nario mandato?