M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą

Nėra kliūčių atstatyti narystę partijoje

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad po antradienį parodyto Seimo pasitikėjimo Mindaugui Basčiui formaliai nėra kliūčių atstatyti sustabdytą narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ir grįžti į frakciją Seime.

Kartu jis pažymi, jog palankus Seimo sprendimas „nepanaikina Konstitucinio Teismo išvados“, jog M. Bastys pažeidė Konstituciją.

„Formaliai, jokių kliūčių jam nėra atstatyti savo narystę partijoje. Tačiau nepaisant Seimo sprendimo, išlieka moralinis, vertybinis vertinimas, o Konstitucinio Teismo išvados taip pat niekas nepanaikina. Ką darys M. Bastys, jis, turbūt, informuos pats, mes, savo ruožtu, taip pat norime išgirsti jo poziciją“, – BNS teigė LSDP pirmininkas.

Jis taip pat sako, kad dabar M. Bastį gali įvertinti tik valdančioji dauguma, o vėliau – ir rinkėjai.

„Nagrinėjant situaciją, pateikiant ją visuomenei buvo nagrinėjamas ne siauras priesaikos sulaužymo epizodas, o veikla, kontaktai. Tai yra moralinis, etinis ir politinis aspektas. Bet šiandien tą atsakomybę dėl šios situacijos perima valdančioji koalicija, tai yra jų atsakomybė. O rinkėjai jau tai įvertins“, – dėstė G. Paluckas.

Jis tikino, kad socialdemokratai neturėjo išankstinės pozicijos, kaip reikėtų balsuoti Seime.

Antausis VSD ir Konstituciniam Teismui

Didžiosios Seimo opozicinės frakcijos balsavimą, kai neužteko balsų panaikinti Mindaugo Basčio mandato, vadina antausiu Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Konstituciniam Teismui.

„Galvoju ne tiek apie M. Bastį, kiek apie VSD santykį su Seimu arba Seimo antausį VSD ir kitą Seimo antausį Konstituciniam Teismui. Manau, kad tai labai svarbios Lietuvos institucijos ir Seimui nusispjauti į tai. Čia nebe M. Basčio klausimas“, – antradienį komentuodamas balsavimo rezultatus teigė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.

Seimui neužteko balsų panaikinti šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu apkaltinto Seimo nario M. Basčio mandatą.

Per slaptą balsavimą dėl jo mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė. Vienuolika biuletenių sugadinti.

Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

„M. Bastys, jeigu ir yra padaręs klaidų, jis jų nebedarys. Seimas linkęs daryti sisteminių klaidų. Patys kalbėdami apie valstybės saugumą, mes nusispjauname į Valstybės saugumo departamentą. Kalbėdami apie konstitucingumą ir teisės viršenybę, nusispjauname į Konstitucinio Teismo verdiktą“, – teigė E. Gentvilas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad balsavimo rezultatai rodo, jog dalis Seimo yra užvaldyti.

„Šiandien Ramūnas Karbauskis paneigė visus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus, jis prisiėmė atsakomybę pareikšdamas dar prieš balsavimą, kad frakcijai leista balsuoti, kaip nori. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turbūt buvo paskaičiuota, sutarta su būtent tokiu skaičiumi žmonių, kurių pritrūktų iki tų 85“, – teigė konservatorė.

„Galima mąstyti, kad tai tik noras išsaugoti daugumą ir turėti itin lojalų sau žmogų, tokį pažeistą, truputį apdaužytą, bet kita vertus, žiūrėdama į tai, ką mes radome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tirdami, vertinu kaip dalies Seimo užvaldymą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Anot jos, užvaldytam Seimui nesvarbu, kas vyksta aplink jį, nekreipiamas dėmesys nei į vietos, nei į tarptautinę aplinką.

„Užvaldytas Seimas, kuriam nesvarbu, kas vyksta aplinkui, kuris balsuoja dėl akivaizdaus Rusijos interesų gynėjo, lobisto Seime palikimo parlamentaru, o kontekstas yra toks, kas vyksta Britanijoje, kalbame apie hibridinius karus, priimame gražius įstatymus, nacionalinio saugumo strategijas, kaip mes kovosime su hibridiniu karu, ir čia pat ant stalo padedami duomenys, kaip veikia Kremlius ir kaip bando daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai. Ir valdančiosios partijos vadovas pasako, kad balsuosime taip, kaip balsavo“, – sakė konservatorė.

E. Gentvilas tvirtino, kad balsavimas dėl M. Basčio mandato buvo balsavimas pagal politinį interesą.

„Nežinau, kaip dėl sąžinės, nebuvau ten įlindęs, bet manau, kad politiniai interesai jiems svarbiausia“, – apie valdančiųjų motyvus sakė liberalas.

V. Bakas: negalime nuleisti rankų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas, „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad negalima nuleisti rankų po Mindaugui Basčiui palankaus Seimo sprendimo.

Parlamentui antradienį nepalaikius Konstitucinio Teismo (KT) bei NSGK išvadų, jog parlamentaras pažeidė Konstituciją ir veikė prieš Lietuvos interesus, V. Bakas teigia matantis prasmę tolesniam „politinio atsparumo didinimui“.

„Matau prasmę saugoti valstybės interesus. Tikiuosi, kad po truputėlį, žingsnis po žingsnio, suprantančių atsiras daugiau – kito kelio mes neturime, turime reaguoti į tai, kas stabdo valstybės pažangą, skaidrinti politinę sistemą. Tikrai rankų negalima nuleisti po šio balsavimo“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Balsavimą jis pavadino „politinės sistemos atsparumo patikrinimu“ bei dėkojo 72 parlamentarams, slaptu balsavimu pasisakiusiems, kad būtų panaikintas M. Basčio mandatas.

„Pamatėme, kiek mūsų politinė sistema atspari įtakoms ir reikia dirbti toliau“, – sakė V. Bakas.

NKSG pirmininkas tiki, kad M. Basčio nepalaikė ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų.

„Frakcijoje buvo kalbėta apie tai, kad balsuosime už apkaltą. Buvo atskiri žmonės, kurie pasisakė prieš, jie pasisakė nuosekliai, iš anksto, bet tai nebuvo didžioji dalis. Didžioji dalis frakcijos, mano įsitikinimu, balsavo už ir turiu pagrindo tuo tikėti“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Seimui nepritarus M. Basčio apkaltai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tai vertino kaip Tėvynės išdavystę ir nepasitikėjimą V. Baku.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pranešime pažymėjo G. Landsbergis.

Atsakydamas į tai V. Bakas teigė, jog Seimas yra balsavęs ir patvirtinęs Seimo NSGK tyrimo išvadas dėl M. Basčio, todėl kalbėti apie nepasitikėjimą komitetu nėra pagrindo. V. Bakas atkreipė dėmesį, jog komitete dirba ir trys konservatoriai.

„Komiteto darbas – surinkti ir paskelbti įrodymai tuo metu įtikino Seimo narius, kad ponas Bastys palaikė ryšius ne tik su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais žmonėmis, bet ir nusikalstamo pasaulio atstovais, ir „Rosatom“ atstovais, kurie siekė priešingų tikslų nei Lietuvos tikslai. Seimas šiandien vertino pateiktus duomenis ir slaptu balsavimu priėmė sprendimą, kurį mes turime. Bet tai nereiškia, kad tų įvykių nebuvo ir kad išvados netinkamos“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, komitetas iki vasaros turi atlikti kitą tyrimą – dėl interesų grupių įtakos politiniams procesams, todėl turėtų tęsti darbą, o po to būtų galima svarstyti ir pasitikėjimą komiteto nariais.

„Reikia leisti komitetui atlikti tyrimą, kurį šiuo metu vykdome dėl interesų grupių įtakos ir birželio mėnesį galima svarstyt (nepasitikėjimą - BNS), jei vis tik Seimas manys, kad komitetas nesusitvarko. Mes ir taip šiandien padarėme meškos paslaugą tiems interesams ir gilinti tos situacijos, kuri tikrai yra gėdinga, nereikėtų bent iki to laiko, kol komitetas užbaigs tyrimą“, – sakė V. Bakas.