Jo teigimu, J. Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo pretendentams į KT teisėjo pareigas turėti dešimties metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Anot KT, dėl to Seimas nesilaikė Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo į šio teismo teisėjo pareigas skirti tik tokį asmenį, kuris turi minėtą stažą, suponuojantį reikiamą šioms pareigoms profesinę patirtį.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu po to, kai įgijo teisininko išsilavinimą“, – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis.
Nutarime pažymėta, kad teisinio darbo stažas kaupiamas, kai asmuo įgyja teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti darbą pagal teisininko specialybę, tai yra darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.
Tuo metu Seimo narys, anot KT, yra profesionalus politikas, darbas Seime yra jo profesinė veikla.
Be to, tarp Konstitucijoje nustatytų reikalavimų pretendentams į Seimą nenustatyti kokie nors būtini profesinės patirties ar išsilavinimo kriterijai, jiems neprivalu turėti aukštąjį ir juolab teisinį išsilavinimą, būti įgijus kokios nors profesinės patirties.
„Tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis“, – pažymėjo KT.
Jis atkreipė dėmesį, jog J. Sabatauskas 2003 metais universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau jokio kito darbo, išskyrus Seimo nario, nedirbo.
Anot teismo, nors Seimo nariai užsiima įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba, net jeigu jie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jie dirba (...) teisinį darbą ir kaupia šioje dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.
„Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“, – teigė KT.
Dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju į Konstitucinį Teismą kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai.
Jie abejojo, ar jis atitinka Konstitucijoje nustatytą reikalavimą KT teisėjams turėti ne mažiau kaip dešimties metų teisinio darbo stažą.
BNS rašė, kad pernai spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. Vėliau iš antro karto į šį teismą paskirtas ir mokslininkas Haroldas Šinkūnas.
J. Sabatauskas žurnalistams yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl teisinio darbo patirties, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.
KT pirmininkas G. Goda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Konstitucija neaiškinama pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus.
„Čia buvo išskirtinė situacija, kai reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui yra numatyti pačioje Konstitucijoje, tai Konstituciją aiškina Konstitucinis Teismas“, – teigė jis.
Anot G. Godos, minėtas Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja KT teisėjų skyrimo tvarkos, tačiau jame „turbūt yra nuostatų, kurios ne visiškai atitinka įstatymus ir Konstituciją“.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Rugsėjį J. Sabatauskas išstojo iš Lietuvos socialdemokratų partijos.
Jis į Seimą renkamas nuo 2000 metų.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Pernai spalį paskirti teisėjai pareigas turėtų pradėti eiti kovo mėnesį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)