- Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bet tai jie pradėjo daug anksčiau. Ir dabar jie kuria AD, arba populiariai kalbant – tokias tvirtoves, palei visą NATO perimetrą. Jeigu pasižiūrėtumėte į Europos žemėlapį, tai pamatytumėte, kad panašūs dalykai [...] dabar yra Arktyje, Kaliningrade – reiškia kontroliuoja Baltijos jūrą, po Krymo aneksijos panašią ginkluotę dislokavo Kryme – taip kontroliuoja Juodąją jūrą. Be to, prieš gerus metus įsitvirtinę Sirijoje, panašaus pobūdžio ginkluotę jie telkia ir ten. Taigi palei visą šitą perimetrą susidaro tam tikra barikada arba siena, uždanga, kuri yra kažkam skirta, kažkam ruošiamasi.
– Iš tiesų taip daroma, kad NATO sąjungininkai negalėtų prieiti prie Baltijos regiono valstybių ir iš oro, ir iš jūros, bet nejaugi taip ir yra? Mes galime būti visiškai uždengti ir niekaip negalime būti pasiekti? Nejaugi nėra jokių pajėgumų?
– Pajėgumų yra. Aišku, NATO turi pajėgumų. Bet patys suprantate, kad prie stalo sėdi 28 valstybės, o greitai bus ir 29, ir joms reikia priimti politinį sprendimą visa tai neutralizuoti. Tai nėra akupunktūra, tai labai sudėtingas klausimas, nes ten gyvena daug žmonių ir ta ginkluotė dislokuota gana tankiai gyvenamoje teritorijoje Kaliningrado srityje. Ir visi suprantame, kuo tai gali baigtis.
Jeigu jie pabandytų „patikrinti“ NATO Daugpilyje, Narvoje ar kur nors kitur sukeldami kokį nors konfliktą ir paskui pagrasindami branduoliniu ginklu, NATO jau reikėtų išstumti tam tikras pajėgas iš mūsų teritorijos. Tai, žinoma, ant NATO stalo dabar yra visi šitie dalykai, apie kuriuos manęs klausinėjate. Yra ir planai, ir tikrai NATO turi daug didesnius pajėgumus negu Rusija, bet esmė ta, kad ir geografinė padėtis čia taip susiklosčiusi, ir tie pajėgumai nėra čia pat, vietoje.
– Šią savaitę Edwardas Lucasas rašė, kad dabar geriausia taktika būtų ne erzinti Rusiją, dislokuojant priešraketines sistemas Rumunijoje ir Lenkijoje, o ją atgrasyti ir tam puikiai tiktų nebranduolinės raketos, kurias turi įsigijusi Lenkija ir Suomija – būtent tokiomis reikėtų apginkluoti sąjungininkes ir tai būtų žymiai geriau nei tai, ką dabar daro NATO.
– Na, žinote, yra ne vien Rusija, dar yra Iranas, ta pati Šiaurės Korėja. Europos kosmoso erdvė visa yra kiaura, didžiausi miestai yra niekaip neapsaugoti.
Bet iš tikrųjų atgrasymas – vienas svarbiausių dalykų NATO, nes kaip rodo patirtis, (beje, ir mano raporte, kurį mes priėmėme Parlamentinėje Asamblėjoje, yra ta tema), svarbiausia yra nepalikti tuščios erdvės – vakuumo.
Kodėl taip atsitiko Sirijoje? Todėl, kad Amerika, ką čia slėpti, paliko vakuumą. Visiškai tuščią erdvę, į kurią Vladimirui Putinui beliko tik atgabenti savo karinius pajėgumus.
Labai svarbu, kad pas mus nesusiformuotų vakuumas. Jis jau susiformavęs, dabar NATO bando jį užpildyti reaguodamas į Rusijos ginkluotę, kurios yra dešimteriopai daugiau.
Nieko nenorėdama gąsdinti, noriu pasakyti, kad net ir po 1000 kovinio bataliono karių kitąmet dislokavus kiekvienoje iš mūsų valstybių – tai bus dar dešimteriopai mažesni pajėgumai, negu Rusijos pajėgumai, kuriuos turime keli kilometrai už sienos. Bet atgrasymui tie kariai yra labai svarbūs. Būtent atgrasymui.
– Pradėjote kalbėti apie tuos batalionus. Ar tokie Rusijos veiksmai gali priversti NATO suabejoti dėl papildomo kontingento atsiradimo Baltijos šalyse?
– Aišku, visko gali būti. Kai mes matome pokyčius Europos valstybėse per rinkimus, kai matome, kad Rusijai labiau palankios jėgos gali ateiti į kai kurias valstybes, visko gali būti. Atsiminkime, kad NATO sprendimus priima konsensusu, ten yra veto teisė. Jeigu bent viena valstybė, sėdinti prie 28 valstybių stalo, pasakys „ne“ (nežinau, nesakysiu, kokia valstybė gali būti), ir viskas – sprendimo ginti vieną ar kitą šalį gali ir nebūti.
Rusija veikia įvairiais frontais. O „Iskander“ dislokavimas ir tai, koks Kremliaus žodynas lydi šį dislokavimą, – akivaizdu, kad tai yra informacinio karo dalis. Tam, kad paveiktų politikų valią, išgąsdintų žmones, kad jie neprisiimtų tam tikrų įsipareigojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius85
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje4
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus41
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...