„Esame gavę pasiūlymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos, ketinu netrukus teikti šį pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
„Reikalingas ir Seimo mandatas, kad tokiose misijose Lietuva galėtų dalyvauti“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, laivybos užtikrinimas Hormuzo sąsiauryje bus taiki misija.
„Mes esame solidarūs ir mes tikrai suprantame, kad privalome ne tiktai reikalauti ir imti, bet taip pat ir duoti“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad sąsiaurį blokuojantis Iranas yra „aktyvus Rusijos pagalbininkas agresijos kare prieš Ukrainą“.
„Ir dėl šios priežasties karas su šia valstybe arba operacijos prieš šią valstybę yra svarbios mums, nes tai užtikrina ir stabilumą bei saugumą šitame regione. Štai kodėl aš manau, kad tikrai turime labai atsakingai ir solidariai vertinti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymus“, – dėstė prezidentas.
Štai kodėl aš manau, kad tikrai turime labai atsakingai ir solidariai vertinti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymus.
BNS skelbė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Valstybės departamentas amerikiečių ambasadoms išsiuntė vidinį pranešimą, kuriuo diplomatai raginami įtikinti viso pasaulio vyriausybes prisijungti prie „Jūrų laisvės struktūros“ (angl. Maritime Freedom Construct).
Trečiadienį „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad tai būtų JAV vadovaujamas blokas, skirtas dalytis informacija, koordinuoti diplomatinius veiksmus ir užtikrinti sankcijų laikymąsi.
Karas Irane prasidėjo vasario 28 dieną JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Irano kariuomenė faktiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama apie penktadalį pasaulio naftos, o tai lėmė energetikos kainų kilimą.
Naftos kainoms išliekant aukštoms, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ragina sąjungininkus atblokuoti sąsiaurį. Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad „tai visada turėjo būti komandinis darbas“.
D. Trumpas ne kartą griežtai kritikavo NATO sąjungininkus dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu ir užsiminė, kad gali pasitraukti iš 77 metus gyvuojančio karinio aljanso.
Viliasi, kad JAV grasinimai sumažinti karių skaičių Vokietijoje liks tik retorika
Prezidentas G. Nausėda viliasi, kad JAV grasinimai sumažinti savo karių skaičių Vokietijoje nevirs realybe ir apsiribos tik retorika.
„Tikrai norėčiau, kad taip neatsitiktų ir taip, yra kartais pasikeičiama aštresne retorika, tačiau po aštresnės retorikos seka derybos, kalbėjimasis ir tikrai to kalbėjimosi metu yra gal sakyčiau sumažinami tie aštrūs kampai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Nepriimkime tokių pareiškimų kol kas kaip tam tikrų įvykusių sprendimų, nes tai yra pareiškimai, kuriuos dar galima apsukti“, – akcentavo jis.
Kilus ginčui su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) dėl karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę sumažinti savo karių skaičių Vokietijoje.
Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, 2024 metais JAV Vokietijoje dislokavo daugiau nei 35 tūkst. karių, nors dabar manoma, kad šis skaičius yra didesnis, o Vokietijos žiniasklaida teigia, kad jis siekia beveik 50 tūkstančių.
Per abi savo kadencijas D. Trumpas ne kartą grasino sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos sąjungininkėse, kartu kritikuodamas NATO aljansą.
Tačiau dabar atrodo, kad Vašingtonas yra pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė JAV ir Izraelio karo Irane arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų svarbiame Hormuzo sąsiauryje.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad tokios kalbos – normalus procesas peržiūrint regionines bei pasaulines problemas.
„Mes nuolat girdime įvairius pamąstymus ir tai yra sąlyginai normalu, kadangi yra nuolat planuojamas karinis judėjimas, karinė logika, strategijos ir karių perdislokavimas iš vienos teritorijos į kitą teritoriją yra iš esmės normalus procesas“, – sakė politikas.
„Lietuvoje, kaip mes aiškiai matome, sąjungininkų karių nemažėja, o daugėja, nes šalia Amerikos mes turime Vokietiją, (...) plius yra tarptautinės pajėgos, kurios susidaro iš kitų NATO šalių, kurios dislokuoja savo papildomus karius. Taip kad Lietuvoje sąjungininkų NATO karių daugėja“, – kalbėjo jis.
R. Kaunas sakė nežinantis, kur galėtų būti perdislokuoti JAV kariai, anot jo, šiuo metu tai „yra labiau diskusijos, kad tokios galimybės, įvairios galimybės yra įmanomos ir tai yra labiau susiję su karine logika ir strategija, o ne emocijomis“.
Jis taip pat patikino, kad pokyčiai minėtose valstybėse neturėtų paveikti jų įsipareigojimų Lietuvai.
„Šioje vietoje reikėtų tiesiog pasitelkti logiką – vis dėlto Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, ta pati Lenkija yra šalia Rusijos ir Baltarusijos. Ne Vokietija yra šalia Rusijos ir Baltarusijos. Tad čia pirmoje grandyje, pirmoje linijoje ir turėtų būti sutelktos stipriausios atgrasymo pajėgos“, – tikino ministras.
Liepos 7–8 dienomis Ankaroje vyks Aljanso viršūnių susitikimas, G. Nausėdos teigimu, tai bus puiki proga visiems padiskutuoti.
„Labai tikiuosi, kad ten dalyvaus absoliučiai visi NATO nariai, įskaitant ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ir tikrai galėsime – tikiuosi – labai aiškiai iškristalizuoti, išgryninti tuos prioritetus, kurie laukia NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos artimiausiais metais“, – sakė prezidentas.
Paklaustas, kokią įtaką tokie JAV grasinimai gali turėti Lietuvai ir čia dislokuotiems amerikiečių kariams ar dislokuojamai vokiečių brigadai, valstybės vadovas tikino siekiantis, kad šalies saugumą užtikrintų abiejų minimų šalių kariai.
„Esu apie tą savo svajonę ne kartą sakęs ir Vokietijos kancleriui ponui Merzui, ir jis tikrai supratingai ir labai geranoriškai priėmė mūsų siekinį, kad geriausias atgrasymas yra tada, kai daug mūsų partnerių, ypatingai tokie svarbūs dideli partneriai kaip JAV ir Vokietija, yra ne kažkur atskirai, o kartu čia“, – kalbėjo G. Nausėda.
BNS rašė, kad Vokietija ketina Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos dislokuoti 4–5 tūkst. karių. Taip pat šalyje rotuojama per tūkstantį JAV karių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)