„Kalbėjome apie saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimą, jeigu ugnis būtų nutraukta. Daugelis valstybių indikuoja pasirengimą dalyvauti vienokia ar kitokia forma“, – po susitikimo žurnalistams Prezidentūroje sakė valstybės vadovas.

Anot jo, šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tokio prisidėjimo formas, nes neaiškus nei saugumą užtikrinsiančių pajėgų mandatas, nei karių dislokavimo ir kitos su tuo susijusios sąlygos.

G. Nausėda teigė, kad tai neleidžia kol kas priimti politinio sprendimo.

„Politinis sprendimas iš esmės yra atvirumas visiems variantams ir leidimas kariniams ekspertams, kariuomenės vadams jau tartis operaciniu, techniniu lygiu“, – sakė prezidentas.

Pasak Lietuvos vadovo, valstybės sutarė, kad Rusijai turi būti didinamas spaudimas sėsti prie derybų stalo be jokių išankstinių sąlygų, ką daro dabar.

Kad baltieji laimėtų ir kad ugnis būtų nutraukta, juodieji neturi kelti įvairiausių sąlygų.

„Šachmatų terminais kalbant baltieji – JAV ir Ukraina – padarė ėjimą, kitaip tariant, Ukraina pateikė savo pasirengimą ugnies nutraukimui, na, ir dabar juodųjų, tai yra Rusijos ėjimas. Kad baltieji laimėtų ir kad ugnis būtų nutraukta, juodieji neturi kelti įvairiausių sąlygų, o, deja, šiuo metu kaip tik tokią situaciją ir matome, kai kalbama terminais „taip, bet“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tos išankstinės keliamos sąlygos yra nepriimtinos, ta informacija, kuri mus pasiekia, jog Rusija nori, kad Ukraina demilitarizuotųsi, kad nebūtų užsienio karinių pajėgų dislokavimo, jeigu būtų kalbama ugnies nutraukimą ir saugumo užtikrinimą ir kad būtų surengti rinkimai Ukrainoje, kurie šiuo metu negali būti surengti, nes šalis yra karo padėtyje“, – Rusijos keliamas sąlygas vardijo jis.

G. Nausėda šeštadienį dalyvavo nuotoliniame vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo garantijų Ukrainai. Susitikimą inicijavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), jame dalyvavo Europos bei kitų šalių lyderiai.

Pasak G. Nausėdos,  per susitikimą taip pat aptartas NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte (Marko Riutės) susitikimas Vašingtone.

„Visi nuogąstavimai, visos abejonės, visi svarstymai, ar JAV yra įsipareigojusios NATO, įsipareigojusios 5 straipsniui, visa tai atkrito, nes JAV labai aiškiai pasakė, kad NATO yra gyvybinga organizacija, kad ji išsaugo visiškai įsipareigojimą NATO ir kad reikalauja iš NATO valstybių prisidėti dar daugiau, kad ši kolektyvinės gynybos sistema galėtų veikti dar efektyviau“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.

Ukraina šią savaitę per dvišalį susitikimą Saudo Arabijoje pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Rusija, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus.

Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė remiąs paliaubų su Ukraina idėją, bet turįs „rimtų klausimų“ dėl jos įgyvendinimo. Jis sakė norintis, kad bet kokiu susitarimu būtų užtikrinta „ilgalaikė taika“, taip užsimindamas apie Maskvos reikalavimą, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO.