Premjerė: G. Landsbergis yra puikus ministras (interviu)

Visgi, pažymi politikė, nepaisant oponentų išsakomų raginimų, planų valdančiojoje daugumoje keisti kurį nors konkretų ministrą tikrai nėra. I. Šimonytės teigimu, kol kas nė vienam Vyriausybės nariui pastabų dėl aktyvumo ar darbo kokybės ji neturi, o ir interpeliacijos procedūrų veikiausiai susilauksiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerės žodžiais tariant, yra tiesiog puikus. Todėl interviu Eltai sakė I. Šimonytė, jei ministrų kabineto sudėtis ir keisis, tai tik susvyravus Seimo daugumos pasitikėjimui ja ar pasikeitus jos pačios nuomonei dėl konkretaus ministro. Visgi kalbėdama hipotetiškai premjerė neatmeta, kad Vyriausybės sudėties kaitą gali nulemti ir atsakomybių perstumdymas valdančiojoje koalicijoje ar 2023 m. vyksiantys savivaldos rinkimai. Nors, tikina I. Šimonytė, kol kas nė vienas jos Vyriausybės ministras nėra nominuotas į kurio nors miesto mero postą, sakyti, kad taip neatsitiks ateityje – nereikėtų.  

„Manau, kad ne vienas iš jų galėtų būti puikus kandidatas merų rinkimuose“, – Eltai sakė premjerė.

Duotame interviu I. Šimonytė nepripažino, kad Vyriausybė padarė klaidų Lietuvos politinę padangę sudrebinusioje Kaliningrado tranzito istorijoje. Apskritai, pažymėjo premjerė, į visą tai reikėtų žiūrėti kaip į „tam tikrą techninį klausimą“. Todėl, tikina politikė, neverta „eikvoti laiko“ aiškinantis, ar tikrai Lietuva, Europos Komisijai pateikus naujas gaires, turėjo leisti per šalį dardėti traukinių vagonams su sankcionuotomis rusiškomis prekėmis.  

Anot I. Šimonytės, nėra ir jokios prasmės ES partneriams demonstruoti nepasitenkinimą dėl to, kad teko šiek tiek atsitraukti nuo užimtos pozicijos, birželį uždraudusios apskritai sankcionuotų prekių gabenimą iš Rusijos į Kaliningradą.

 „Mes tą diskusiją nusprendėme uždaryti. Ar labai rūgščiu veidu, ar su ašara akyje, ar sukandus dantis, manau, kad tai yra visiškai antraeilis klausimas“, – pažymėjo premjerė ir iš principo atmetė viešai keliamus priekaištus, kad Lietuva per drąsiai interpretavo balandžio mėnesį pateiktas gaires, kaip reikėtų įgyvendinti ES sankcijas.

„Kai reglamentas buvo priimtas, buvo specifiškai paklausta, specifiškai paklausta dėl geležinkelių. Tad esu visiškai rami“, – sakė premjerė.

Interviu premjerė taip pat aptarė savo ir prezidento Gitano Nausėdos bendradarbiavimą Kaliningrado tranzito krizės kontekste ir tai, kokie klausimai galėtų atnaujinti pastaruoju metu šiek tiek aprimusias Vyriausybės ir Prezidentūros trintis. Galiausiai I. Šimonytė pakomentavo kokia galimybė, kad į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkus vėl grįžtų Žygimantas Pavilionis bei kodėl galima sakyti, kad Lietuva jau „laimėjo“ su dešiniųjų politika Taivano atžvilgiu.

Bet tu negali turėti žmogui priekaištų dėl to ir dėl priešingo, nebent tavo pagrindinis priekaištas yra, kad tavo ministro pavardė yra Landsbergis.

– Premjere, ar ši Vyriausybė iš tikrųjų nepadarė rimtų klaidų?

– Man atrodo, kad nėra žmonių, kurie nepadarytų klaidų, ir nereikia kelti sau tokių uždavinių, kad turi nepadaryti klaidų. Man atrodo, kad klausimas yra, kaip tu žiūri į klaidą. Ar į ją žiūri kaip į dalyką, už kurį žmogų reikia prikalti prie kryžiaus ir jį palaidoti, ar visgi turi būti tam tikra tolerancija klaidai. Jei tu netoleruoji klaidų, tai šalutinis efektas toks: žmonės nebedaro sprendimų, jie tiesiog bijo – jie bijo suklysti. Tada kam iš viso kažką daryti. Ir man atrodo, kad tokių politikų, kurie išvis nelabai ką darė būdami Vyriausybėje, mes per savo istoriją turėjome nemažai, nes jie bijojo suklysti, bijojo būti nepopuliarūs (...).

– Jūs sakote, kad tie, kurie bijo padaryti klaidų, gali tiesiog nedirbti. Bet juk gali būti ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, vyksta politinis procesas, kai ministrai kuruoja atitinkamas sritis, ir jei jie nejaučia kaitos grėsmės, jie gali mažiau jausti ir atsakomybės – todėl toliau daryti klaidas, nes niekas jų, kaip ministrų, nepakeis.

– Klausimas yra, kas ką tuomet laiko klaida arba tokia klaida, kuri būtų verta ministro keitimo. Opozicija gali bet ką įvertinti kaip klaidą, bet aš sau pasilieku teisę į savo vertinimą. Man reikia užtikrinti, kad ministras atliktų savo darbą ir padarytų tai, kas yra numatyta Vyriausybės programoje (...). Aš visada gerbsiu opozicijos teisę mane kritikuoti, bet visada manysiu, kad sprendimą, ar reikia keisti ministrus, ar nereikia ir kokiomis aplinkybėmis tą reikėtų daryti, pasiliksiu sau ir koalicijai.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

– Bet jeigu jau keistumėte ministrą ir, kaip sakote, nuspręstumėte pati, kad to reikia – kokie argumentai būtų? Kaip suprantu, argumentas, kad reikia ,,kraujo atšviežinimo“ Vyriausybės sudėtyje neveikia.

– Šis argumentas nėra man pats svarbiausias. Galima kraują varinėti, o galima ir kraują paleisti, nes nebūtinai keitimas reiškia, kad tu turėsi geresnį rezultatą. Keitimas dėl keitimo  yra populiarus kai kuriose šalyse, bet Lietuvoje bet koks keitimas reiškia poreikį kalbėtis vėl su koalicija, ar reikia perskirstyti atsakomybes. O žmonės (ministrai – ELTA) per laiką jau būna į savo atsakomybes įėję. O argumentas man turbūt  pagrindinis būtų, kai aš jau suabejočiau, ar tie tikslai, kuriuos aš keliu ministrui, yra pasiekti. Arba jei pats ministras tuo suabejotų.

– Kai ankstesni Vyriausybių vadovai keisdavo ministrus, tarp jų  ir jūsų pirmtakas poste – Skvernelis, kuris prieš metus jus ragino atleisti 3 ministrus, o dabar lyg ir 6 galvų reikalautų...

– Ir jis juos pakeitė 2018 m. pabaigoje, ir gana netikėtai. Turiu pasakyti, kad išskyrus niuansą su švietimo tuometine ministre – tai buvo susiję su pedagogų protestais, kurie vyko tuo metu – kiti keitimai nebuvo suprantami. Saulius Skvernelis, kuris pakeitė 3 ministrus savo kadencijos viduryje, dabar man siūlo pakeisti 6... Kai jis bus premjeras, tada tegu keičia, kai tik jam taip atrodys. Man atrodo, kad iš šono teikti patarimus visada yra labai lengva.

Ir man atrodo, kad tokių politikų, kurie išvis nelabai ką darė būdami Vyriausybėje, mes per savo istoriją turėjome nemažai, nes jie bijojo suklysti, bijojo būti nepopuliarūs.

– Ir dalis tų ministrų, kuriuos keitė Saulius Skvernelis, buvo palydėti tokiu atsisveikinimu–paaiškinimu: štai ministras atliko savo funkciją, bet toliau tęsiant darbus reikia naujo kadro, kad jis tinkamai vykdytų jau kitas užduotis. Ar jūs savo Vyriausybėje nematote ministrų, kurie padarė jau ką padarė – gal visai ir gerai padarė, bet daugiau jau nebeturi potencialo ir daugiau ateityje jiems nieko ir nebepavyks efektyvaus nuveikti.

– Aš to dabar turbūt  nematyčiau, nes dauguma ministrų yra reikalingi tam tikriems pokyčiams. Seime nepaisant karo, nepaisant kitų dalykų pavasario sesijoje buvo priimta daug sprendimų. Taip pat buvo priimta nemažai reformoms reikalingų įstatymų. Tad dabar pagrindinis iššūkis, kas įgyvendins visa tai, ką Seimas priėmė. Tiek dėl turto perdavimo savivaldybėms, tiek dėl sveikatos, tiek dėl aukštojo mokslo reformos... Yra daugybė svarbių sprendimų priimta ir dabar tuos sprendimus reikia įgyvendinti. Tikėtis, kad naujas ir reformos procese nuo pradžių nedalyvavęs ministras sėkmingiau įgyvendins tą pokytį – manau, kad tai būtų per drąsu. Gal į komandą gali ateiti naujų žmonių, naujų viceministrų ir kitų narių... Su tuo aš sutinku ir manau, kad ne vienas ministras tokių sprendimų padarys. Bet kad patys ministrai būtų išsisėmę, tai aš nemanau. Manau, kad laikas dabar yra kritiškas – tam, kad mes galėtume ant bėgių paleisti tas reformas.

– Iš opozicijos ir apskritai politinio proceso stebėtojų pasigirsta tokių minčių, kad ne visi ministrai yra pakankamai matomi ir aktyvūs. Tarkime, tas pats kultūros ministras, kuris kaip ir visi kiti kultūros ministrai sėdi beveik nepastebimas. Kitas pavyzdys – ministras Skuodis. Jam, regis, vis tenka susidurti su tam tikromis krizėmis, bet dėl jo dalyvavimo ir įsitraukimo sprendžiant jas, klausimų kyla. Subendrinsiu klausimą, ar jūs šiuo metu esate patenkinta visų ministrų aktyvumu, iniciatyvumu?

– Matote, yra laikmečio tam tikri parametrai. Kai Vyriausybė pradėjo darbą, tai buvo covidas, tada kas antras sakė: Dulky, atsistatydink. Paskui mus užplūdo nelegali migracija. Tada kas antras sakė: Bilotaite, atsistatydink. Kartais dar būdavo liepiama Landsbergiui atsistatydinti. Natūralu, kad matosi tas ministras, kurio kuruojama sritis yra aktualiausia tuo metu, todėl natūralu, kad iš to žmogaus daugiausiai ir prašoma komentarų. O jei kultūros ministro nemato, tai galbūt yra mūsų nesidomėjimo (kultūros – sritimi – ELTA) problema (...).  

– Bet, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras. Jis buvo skalbiamas tiek prezidento, tiek kritikų ir ne ką mažiau nei pandemijos įkarštyje prie lentos kaltas Dulkys. Jau sakėte, kad neturite Landsbergiui priekaištų dėl Kaliningrado tranzito, bet tokios laikysenos niekaip nesupranta kiti. Pavyzdžiui, opozicija kelia klausimą, kaip galima neturėti užsienio reikalų ministrui priekaištų, kai krizę užsienio politikos bare lydi krizė. Kaip šiuo klausimu: arba ministras yra kaltas dėl nuolatinio kibirkščiavimo, arba aplinka geopolitinė yra kalta.  

– Bet mes užduokime klausimą, kas iš tikrųjų yra užsienio reikalų ministro darbo pagrindinis partneris. Pagrindinis užsienio reikalų ministro darbo partneris visgi yra mūsų partneriai Vakaruose. Baltarusijos trąšų atveju, Kaliningrado tranzito atveju ir visais kitais atvejais... Tegul man opozicija parodo kurį nors partnerį, kuris būtų turėjęs priekaištų Lietuvai, Lietuvos politikai, Lietuvos pozicijai, kad kažkaip sakytų, kad Lietuva kažką ne taip padarė.

Opozicija viduje iš to daro temą ir, manau, tam yra dvi priežastys. Pirma priežastis, tai yra tiesiog opozicijos darbas ir tuo darbu opozicija naudojasi, švelniai tariant, kartais oportunistiškai. Imkime tą patį Kaliningrado tranzitą. Iš pradžių ponas Skvernelis pasakė, kad Kaliningrado tranzitas turi vykti laisvai per Lietuvą ir kad nesąmonė yra tai, ką padarė Lietuva, nors EK aiškiai pasakė, kad Lietuva pagal turimą informaciją elgėsi tinkamai. Paskui kai EK išleido išaiškinimą (...) tada jau staiga persivertė ore ir staiga jie tapo dideliais sankcijų vanagais ir pabandyta kažkaip įtaikyti į tą sankcijų vanagų retoriką. Bet tu negali turėti žmogui priekaištų dėl to ir dėl priešingo, nebent tavo pagrindinis priekaištas yra, kad tavo ministro pavardė yra Landsbergis.