Kaip koronaviruso krizė pakoregavo visuomenės simpatijas ir antipatijas valdžiai?

Kuklūs pokyčiai

Trys COVID-19 karantino mėnesiai kiek pakoregavo visuomenės simpatijas ir antipatijas. Nuo vasario, kai virusas dar nebuvo paplitęs Lietuvoje, iki birželio vidurio Prezidentas Gitanas Nausėda – daugiau nei 14 proc. žemyn, premjeras Saulius Skvernelis – beveik 7 proc. aukštyn, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – iš neseniai pačių nemylimiausių – į mylimiausius. Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kreivė – pora procentinių punktų aukštyn, opozicinės Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) – pusketvirto žemyn.

Toks visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" "Lietuvos ryto" užsakymu atliktos apklausos užfiksuotas verdiktas: žmonės nelaimės akivaizdoje nepakankamai juto Prezidento indėlį, juos kiek nuvylė opozicija, bet ne valdantieji. Kita "Vilmorus" apklausa, birželį atlikta BNS užsakymu, parodė, kad gerai ar beveik gerai valdžios kovą su pandemija vertina 59 proc. Lietuvos gyventojų.

Atrodytų, visus politinius dividendus iš koronaviruso situacijos susižėrė valdantieji, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, jie labai kuklūs.

"Krizės sąlygomis vienijimosi apie valdžią reiškinys yra universalus, ir Lietuva nėra išimtis iš bendrų procesų. Vis dėlto kitų valstybių kontekste yra keli išskirtinumai", – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Algis Krupavičius. Pirma, valdančiosios partijos populiarumas didėjo tik nuosaikiai, antra, pasitikėjimas politiniais lyderiais kitur augo dviženkliais skaičiais, o Lietuvoje – daug kukliau, trečia, sveikatos apsaugos ministrų reitingai taip pat kai kur augo labiau, nors keliems teko ir atsistatydinti, ketvirta, pagal centrinės valdžios veiksmų COVID-19 akivaizdoje vertinimą patenkame į žemesnio reitingo šalių grupę.

LVŽS ūgtelėjo nedaug

Visuomenės paramą valdančioji LVŽS pandemijos akivaizdoje ne tik išlaikė, bet ir šiek tiek sutvirtino, nors tik paklaidos ribose (nuo 11,6 proc. vasarį iki 13,4 proc. birželį).

LVŽS populiarumas augo, bet nuosaikiai.

"LVŽS populiarumas augo, bet nuosaikiai. Tendencija vienytis aplink valdžią – vyraujanti. Lietuvoje taip pat vyksta toks vienijimasis, bet jis ne toks stiprus kaip kitose šalyse", – konstatuoja A.Krupavičius.

Daugelyje šalių pasitikėjimas valdančiosiomis partijomis gerokai ūgtelėjo, ypač žymiai Vokietijoje, Nyderlanduose, Airijoje. Net Švedijos, kurios pandemijos valdymo strategija vertinama prieštaringai, valdantieji socialdemokratai nuo kovo vis tiek padidino savo politinę įtaką 7 proc., skelbia "Politico".

Yra ir priešingų atvejų, bet nedaug. Pavyzdžiui, Rumunijos valdančiosios Nacionalinės liberalų partijos reitingas nuo krizės pradžios mažėjo žymiai – apie 7–8 proc., krito pasitikėjimas ir Ispanijos, Italijos valdančiosiomis partijomis.

Opozicinės partijos, kaip ir Lietuvoje konservatoriai, karantino metu turėjo kur kas mažiau galimybių būti matomos, tad kai kurių populiarumas sumažėjo.

Dviženkliai skaičiai

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje kai kurių premjerų reitingai pakilo į rekordines aukštumas. Danijos premjerės Mette Frederiksen populiarumas pakilo 40 procentinių punktų, iki 79 proc., Nyderlandų vyriausybės vadovo Marko Rutte – nuo 45 proc. iki 75 proc. Jacinda Ardern tapo populiariausia Naujosios Zelandijos premjere per visą amžių, rodo "Newshub-Reid Research" apklausos rezultatai: palankumas jai išaugo beveik 21 procentiniu punktu, iki 59,5 proc., o jos lyderiaujamos Leiboristų partijos – 14 procentinių punktų, iki 56,5 proc.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel reitingai per pirmą karantino mėnesį pakilo 11 procentinių punktų, o dabar jie aukščiausi per pastaruosius trejus metus (68 proc.). Rekordinis (per 71 proc.) ir pasitikėjimas Italijos premjeru Giuseppe Conte – tokių aukštybių nebuvo pasiekęs nė vienas Italijos premjeras per pastaruosius dešimt metų. Pasitikėjimas Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu kovą buvo 27 proc., o balandį – jau 46 proc, nustatė "Demoskop" apklausa. Mūsų kaimynų latvių premjerą Arturą Krišjanį Karinį teigiamai ar pakankamai teigiamai vasarį vertino 40 proc., o dabar 58 proc., rodo "Latvijas Fakti" apklausa.

Pandemija atnešė populiarumą net lig tol nemylimiems politikams: štai Ispanijos valdančiosios socialdemokratų partijos reitingas iki COVID-19 buvo neaukštas, premjeras Pedro Sanchesas nebuvo populiarus, o pandemijos metu ir partijos, ir premjero reitingai pakilo.

Pasak A.Krupavičiaus, čia ir yra dar vienas Lietuvos išskirtinumas – kai kuriose kitose šalyse politinių lyderių reitingai augo dviženkliais skaičiais, pas mus – ne. Politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje valdantieji ir pagal savo vaidmenų pasiskirstymą yra išskirtiniai – valdančiosios partijos pirmininkas nėra nei premjeras, nei Seimo pirmininkas, tad vietoj jo lyderystės vaidmenį yra perėmęs ministras pirmininkas. Sauliaus Skvernelio populiarumas padidėjo, bet kukliau nei ne vienoje kitoje šalyje (nuo 36,1 proc. vasarį iki 42,9 proc. birželį).

Prezidento minusas

COVID-19 aptrupino mūsų Prezidento G.Nausėdos reitingus. Dabar jie žemiausi nuo jo išrinkimo (74,3 proc. – vasarį, 60,1 proc. – birželį). Kita vertus, G.Nausėda – vis dar populiarausias ir kol kas didelės konkurencijos jam nėra.

Lietuvoje prezidentas – svarbus politikos veikėjas, todėl lūkesčiai jo atžvilgiu kartais prasilenkia su jo turimais konstituciniais įgaliojimais.

A.Krupavičius atkreipia dėmesį, kad skirtingų šalių prezidentų reitingus lyginti sunku, nes kai kur jie – labiau simbolinės figūros, pavyzdžiui, Vokietijoje prezidento galios nepalyginti mažesnės nei kanclerio. "Lietuvoje prezidentas – svarbus politikos veikėjas, todėl lūkesčiai jo atžvilgiu kartais prasilenkia su jo turimais konstituciniais įgaliojimais. Bet Lietuvos prezidentas turi tam tikrus svertus, esant krizės situacijai, elgtis vienaip ar kitaip. Jo balsas gali būti stiprus, jei parlamente jis turėtų savo partijos ar kelių partijų aiškią paramą. Tačiau kai jos neturi, o su ministru pirmininku šiek tiek lenktyniauja dėl įtakos, krizės laikotarpiu daugiau galimybių būti matomam ir priimti sprendimus turi premjeras", – aiškina politologas.

Kai kurių kitų valstybių prezidentams nepasisekė dar labiau: pasitikėjimas Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda kovą nuo 62 proc.  birželį krito iki 41 proc. Krytis labai žymus, bet, atkreipia dėmesį A.Krupavičius, greičiausiai tai labiau lėmė per karantiną neįvykę prezidento rinkimai, o ne pandemija.

Bet štai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reitingai pakilo nuo vidutiniškai jo turėtų 33 proc. iki 39 proc., rodo "Odoxa" apklausa. Tiesa, jo populiarumas gegužę buvo nukritęs 7 procentiniais punktais, bet dabar vėl auga. Populiarumu jis atsilieka nuo premjero, tačiau, kai kurių apklausų duomenimis, jis pasiekė aukščiausią pasitikėjimo viršūnę per pastaruosius porą metų.

Net atsistatydino

Sveikatos apsaugos ministrų populiarumas, pasak A.Krupavičiaus, buvo sunkiau prognozuojamas, nes jis priklausė nuo krizės masto, priemonių tinkamumo krizei spręsti. Šių politikų matomumas viešumoje ir populiarumas dažnai augo lėčiau nei pirmųjų asmenų valstybėje – premjerų ar kai kuriais atvejais – prezidentų. Politologas primena, kad Lietuvoje krizės kontekste sveikatos apsaugos ministro A.Verygos veiksmai buvo vertinami daug kritiškiau nei premjero.

Vis dėlto nuo vasario iki birželio A.Verygą teigiamai vertinančiųjų skaičius pakilo net beveik 10 procentinių punktų (nuo 26,1 iki 35,8 proc.), populiarumu jį aplenkė tik užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Prisimenant, kad per vienus – pirmuosius – metus poste neigiami jo vertinimai buvo išaugę septynis kartus, tai didžiuliai pokyčiai.

A.Veryga nė iš tolo neprilygsta kai kuriems savo kolegoms. Štai iki pandemijos buvęs mažai pastebimas Lenkijos vyriausybės narys gydytojas profesorius Lukaszas Szumowskis populiarumu aplenkė net prezidentą – dabar jis antras po premjero, vos per vieną mėnesį nuo vasario iki kovo pasitikėjimas juo išaugo 27 procentiniais punktais, rodo CBOS tyrimas.

Tačiau ne visi sveikatos ministrai susilaukė palaikymo: per pandemijos laikotarpį teko atsistatydinti Prancūzijos, Rumunijos, Čilės, Nyderlandų sveikatos apsaugos ministrams, o Brazilijoje iš šio posto teko pasitraukti net dviem.

Mūsiškiai – ne pirmūnai

Kaip rodo BNS užsakymu birželį "Vilmorus" atlikta apklausa, 58,8 proc. Lietuvos gyventojų tenkino centrinės valdžios veiksmai užgriuvus COVID-19 pandemijai, tačiau, pabrėžia A.Krupavičius, palyginti su kitomis valstybėmis, atsiduriame žemesnio vertinimo šalių grupėje. "Ne vienoje valstybėje vyriausybės veiklos koronaviruso akivaizdoje vertinimai kilo į beveik neįmanomas aukštumas, siekė 80 proc. ir daugiau", – sako politologas.

Į klausimą, kaip vyriausybė sprendė su koronavirusu susijusius klausimus, labai gerai ar gana gerai savo valdžią įvertino net 97 proc. Vietnamo, 95 proc. Malaizijos, 88 proc. Australijos, tarp Europos šalių geriausiai – Danijos (86 proc.), Suomijos (81 proc.), Vokietijos (70 proc.), Italijos (65 proc.) gyventojai, didelių pasaulio šalių apklausos duomenis skelbia "YouGov". Tarp prasčiausiai įvertintų vyriausybių – Švedija, kur kovą su virusu labai gerai ar gana gerai įvertino 51 proc. apklaustųjų, Prancūzija (48 proc.), JAV (42 proc.), o tarp žemiausių įvertinimų – Lenkijos (38 proc.). Pastaruoju metu tarp prasčiausiai savo piliečių vertinamų valstybių įsitvirtina ir Jungtinė Karalystė, Meksika.

Ar pokyčiai tvarūs

Lietuvai rengiantis spalio 11-ąją vyksiantiems Seimo rinkimams itin aktualus politikams klausimas – kiek ilgalaikės vadinamųjų pandeminių reitingų tendencijos.

Pasak A.Krupavičiaus, krizės laikotarpiu visuomenės nuomonės nėra pastovios, tai rodo kad ir Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono bei jo atstovaujamos konservatorių partijos pavyzdys: jų reitingai buvo kiek pakilę, o paskui pritarimas jų vykdomai kovai su pandemija ėmė kristi dviženkliais skaičiais. Premjero reitingai, iš pradžių kilę nuo 42 iki 58 proc., paskui vėl nukrito į ikipandeminių, o populiariausiųjų voroje jį aplenkė net opozicijos lyderis Keiras Starmeris, pasitikėjimas kuriuo šoko nuo 27 iki 44 proc.

"Vilmorus" direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys aiškina, kad reitingų pokyčių dinamika būna labai įvairi. Gali būti ilgalaikiai procesai, kai tendencija tęsiasi 20 metų, kol įvyksta pokytis. Pavyzdžiui, tiek truko pasitikėjimo policija pokyčiai, kol iš neigiamų tapo teigiami. Būna sezoninių pokyčių, nulemtų politinio sezono įvykių, pavyzdžiui, po rinkimų Seimo reitingai pakyla, o prieš rinkimus jie būna mažiausi. Pokyčiai gali būti nulemti kokio vieno įvykio, bet jie gali turėti ilgalaikį poveikį reitingams. Pavyzdžiui, po to, kai 2005 m. į Lietuvos teritoriją įskrido ir sudužo Rusijos karinis lėktuvas, netrukus visi tą įvykį pamiršo, tačiau keliolika procentinių punktų kritusiam pasitikėjimui kariuomene atkurti prireikė daug metų. Ilgam krito policijos reitingas, kai 2015 m. girtas policininkas suvažinėjo tris vaikus. Užtruko sugrįžti pasitikėjimui Bažnyčia po kritimo 2010-aisiais, kai, mirus Algirdui Brazauskui, neleista jo karsto įnešti į Vilniaus arkikatedrą.

"Bet dabar kokio lemtingo įvykio ir pokyčio reitinguose neįvyko: nemažai pasikeitimų – paklaidos ribose. Be to, arti pusė apklaustųjų (apie 42 proc.) neturi nuomonės, tad sunku įsivaizduoti, kad per karantiną įvykusios visuomenės nuomonės korekcijos, užfiksuotos birželio apklausoje, labai nulemtų Seimo rinkimų rezultatus", – mano V.Gaidys.