Konservatoriaus Vytauto Juozapaičio siūlymui atidėti projekto svarstymą balsavo trys komiteto nariai, keturi valdančiosios daugumos buvo prieš.
Parlamentaro teigimu, visai nėra reikalo šį klausimą svarstyti neeiliniame komiteto posėdyje.
Eiliniai komitetų posėdžiai vyksta trečiadieniais, pirmadienį sušaukti neeilinį posėdį dėl LRT įstatymo pakeitimų paprašė valdančiųjų atstovai.
„Šiandien paskelbtas neeilinis posėdis neturi jokio pagrindo būti neeiliniu, nes skubos kaip ir nėra paskelbta. Šiandien yra darbas su rinkėjais apygardose, taigi visiškai be reikalo yra sutrikdytas parlamentarų tvarkaraštis“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Jis pabrėžė, kad LRT valdysenos pakeitimų nereikėtų svarstyti nesulaukus Venecijos komisijos išvadų.
Parlamentaro teigimu, taip pat būtina prašyti Vyriausybės išvados projektui, nes pataisų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų. Seimas po projekto pateikimo yra atmetęs tokį siūlymą.
V. Juozapaičio teigimu, valdančiųjų veiksmai liudija jų norą perimti visuomeninį transliuotoją.
„Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas yra kol kas nukreiptas į vieną asmenį, o tiksliau net ne į asmenį, o į pareigybę, todėl kad visas įstatymas numato įsigalioti 2028 metais, berods, ar 2027 metų pabaigoje, išskyrus vieną straipsnį, tai yra direktoriaus atleidimo motyvus. Klausimas kodėl?“ – kalbėjo V. Juozapaitis.
„Tiesiog yra tikslas laikinai bent pastatyti arba įdarbinti savo žmogų, kuris galėtų per tam tikrą laiką, kol bus laikinuoju, pertvarkyti visą struktūrą šitos organizacijos ir LRT paversti valdančiųjų užsakymo stalu“, – tvirtino Seimo narys.
Siūlymą atidėti projekto svarstymą palaikė ir demokratė Rima Baškienė.
„Jau tai, kad vyksta neeilinis posėdis, tai rodo skubą. Ir argumentai išsakyti išties labai svarbūs dėl Venecijos komisijos, dėl Vyriausybės išvados. Pridėsiu nuo savęs, mes girdėjome „Reporterius be sienų“, jie taip pat siūlė neskubėti, sustabdyti šito įstatymo svarstymą ir nesant šitų išvadų išties nedaryti skubos“, – teigė ji.
Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, jog neeilinis posėdis vyksta vadovaujantis Seimo statuto nuostata, kad jį inicijuoja ne mažiau kaip trečdalis komiteto narių. Šiuo atveju tai buvo socialdemokratai Indrė Kižienė, Vytautas Grubliauskas ir „aušrietis“ Petras Dargis.
„Dar kartą pabrėšiu, kad prieš tai vyko darbo grupės posėdžiai, vyko diskusija dėl LRT tarybos sudėties, buvo įgyvendinti klausymai. Per klausymus galėjo pasisakyti visi ekspertai ir Seimo nariai pristatė savo pasiūlymus. Konsultuojamasi buvo su ekspertais ir aš noriu pažymėti, kad kolega, būdamas išvadų rengėju, dalyvavo išvadų svarstymuose ir mes labai daug klausimų išdiskutavome ir priėmėme tikrai bendrų nuomonių“, – teigė K. Vilkauskas.
„Po išvadų rengimo buvau susitikęs su Mykolo Romerio universiteto profesore Toma Birmontiene ir tikrai reziumavome mūsų išvadų rengėjų posėdį. Ji priekaištų būtent toms formuluotėms, kurias mes pasirinkome ir kurias dabar šiandien svarstysime, didelių priekaištų neturėjo“, – tikino Kultūros komiteto vadovas.
T. Birmontienė buvo viena iš projektui teikusiųjų ekspertinį vertinimą.
Seimo Kultūros komitetas pirmadienį susirinko į neeilinį posėdį svarstyti LRT įstatymo pataisų.
Darbo grupės parengtam įstatymo pakeitimų projektui sulaukta apie 80 pasiūlymų. Vien komiteto posėdžio darbotvarkės ir reglamento tvirtinimas pirmadienį užtruko beveik valandą.
Dėl projekto buvo surengti klausymai, ekspertinį vertinimą pateikė dviejų aukštųjų mokyklų specialistai. Jie įžvelgė, kad LRT valdymo modelio pakeitimai sudarytų prielaidas varžyti transliuotojo nepriklausomumą.
Kultūros komitetui apsisprendus dėl visų pasiūlymų, projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Planuojama, kad tai galėtų įvykti ketvirtadienį.
Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms. Jose numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo. Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.
BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta parlamento pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė platesnius transliuotojo valdysenos pakeitimus.
(be temos)
(be temos)