- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, Švietimo komiteto nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Juozapaitis bei Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis ir Mantas Adomėnas kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir finansų ministrą Vilių Šapoką dėl netikėto lėšų sumažėjimo kultūros pasui.
Parlamentarai pažymi, jog iš mokytojų bendruomenės ir viešosios erdvės kilo pasipiktinimas dėl kultūros pasui beveik dviem trečdaliais sumažintų lėšų – nuo 15 eurų vienam moksleiviui iki 6 eurų metams. Suprantama, kad moksleivių įtraukimas į kultūros renginius yra itin svarbus, tad kultūros pasas buvo sveikintina, savalaikė iniciatyva, tačiau iki tol ir taip nepakankamas krepšelis dar labiau sumažintas vietoj bandymų jį didinti. Parlamentarams kyla klausimas, kiek pajėgūs švietimo, mokslo ir sporto bei kultūros ministrai atstovauti savo ministerijų biudžetams bei apginti interesus skiriant finansavimą sėkmingai veikiantiems projektams.
„Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eurai. Reikalinga ir viena, ir kita, tačiau žmonės nenusipelno, kad jų lūkesčiai būtų nuvilti. Jei negali ištesėti – nežadėk. Šis, moksleiviams ir kultūrai skirto finansavimo sumažinimas yra tiesiog nepadorus, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Stebina ir ministrų ramybė – jie nepakovojo už kultūros paso finansavimą biudžeto svarstymo stadijoje, nepanašu, kad ieškotų galimybių ir dabar“.
Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eurai.
Be to, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnenytė žiniasklaidoje sakė, kad finansų planavimas apsunkintas, nes stringa komunikacija tarp dviejų už projektą atsakingų ministerijų – Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros, o ir mokyklos turėtų susimažinti apimtis ir leisti į kultūros renginius mažesnę dalį moksleivių.
„Susidaro paradoksali situacija, kai Kultūros ministerija, dar pernai skelbė ieškanti papildomų paslaugų tiekėjų, kurie prisidėtų prie kultūros paso įgyvendinimo, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo šių metų sakosi mažinanti lėšas tiek, kad ši programa praktiškai tampa nebeįgyvendinama? Kodėl ministerijos nesugeba susitarti dėl savo projektų įgyvendinimo, o dėl to nukenčia šalies vaikai?”, – piktinosi V. Kernagis.
Seimo nariai kreipimesi ministrų klausia, kokiais būdais ketinama įgyvendinti finansinius įsipareigojimus mokyklų bendruomenėms ir užtikrinti, kad kultūros paso finansavimas nebūtų mažesnis nei 15 eurų moksleiviui per metus?
Domimasi, ar balsuodami už 2020 m. biudžeto projektą nematė, kad šiai iniciatyvai dramatiškai mažės finansavimas bei ar nemano, jog įgyvendinta mokesčių reforma prisidėjo prie šios situacijos, kai trūksta pinigų paslaugoms – šiuo atveju, moksleivių galimybei lankyti kultūros renginius?
Taip pat klausiama, kokius jie siūlytų būdus mokykloms atrinkit moksleivius, kurie iš jų turės galimybę apsilankyti kultūriniuose renginiuose/įstaigose.
Besiskundžiantys mokytojai teigia, kad jų niekas iš anksto neinformavo apie tokius biudžeto pasikeitimus, tad Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Kernagis ir M. Adomėnas domisi, ar ministrai sutinka, kad trūksta komunikacijos su mokytojų bendruomene iš ministerijų?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą3
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...