Nauja ministrė žada didinti pareigūnų algas – ypač ugniagesių ir pasieniečių

– Problema ta, kad per lėtai vyksta tarnautojų atrankos?

– Taip, per lėtai. Konkurso organizavimas nuo jo paskelbimo iki pabaigos per ilgai užtrunka, bet situacija sprendžiama. Valstybės tarnybos departamente konkursuose jau pasitelkiamas nuotolinis būdas, kad iš visos Lietuvos žmonėms nereikėtų važiuoti į atrankas. Toks sprendimas, mano vertinimu, yra geras.

Konkursų terminus reikės trumpinti, nes kandidatai paskui atsisako juose dalyvauti, susiranda kitą darbą. Pataisysime tą situaciją.

– Kai Seime vyko balsavimas dėl centralizuotos tarnautojų atrankos, jūs susilaikėte. Ar tas skeptiškumas netrukdys jums įgyvendinti pertvarkos?

– Jau tada suabejojau, kaip bus organizuojamos atrankos, ar nebus tas procesas ilgesnis. Kai darbdavys mato žmogų ir ieško specialisto pats, (...) jis turi galimybių tai padaryti greičiau. Tuo metu užtrukus procesui kandidatą galima ir prarasti.

Pati centralizuotos atrankos idėja yra gera. Žmonės, ypač jaunimas, dėdžių, tetų paramos įsidarbinant nenori, nori ateiti į tarnybą savarankiškai su savo gebėjimais. Tai mažina nepotizmą ir skaidrumo prasme tas dalykas yra pozityvus. O kaip centralizuota atranka veiks, na, matome, kad vis dėlto pradžioje yra tų strigimų.

– Pirminės grandies pareigūnai policijoje šiemet uždirbs apie 700 eurų, vidutinės – 850 eurų. Politikai žadėjo, kad kitąmet jų algos sieks tūkstantį eurų. Policija sako, kad tai įgyvendinti jai savo biudžete trūksta apie 40 mln. eurų. Ar šie pinigai kitais metais bus skirti?

– 40 mln. eurų trūksta visiems statutiniams pareigūnams apjungus. Čia profsąjungų duomenys.

(...) Valstybės biudžete tikriausiai nebus numatyta tokio skaičiaus, kuris tenkintų visus pareigūnų poreikius, bet lyginant algų tarp statutinių tarnybų netolygumus bus skirtas didesnis dėmesys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams, ugniagesių komandoms savivaldos lygmenyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Jie mažiausiai uždirba.

Žmonės, ypač jaunimas, dėdžių, tetų paramos įsidarbinant nenori, nori ateiti į tarnybą savarankiškai su savo gebėjimais.

Policija pasiekė gerų rezultatų, nes buvo didelė struktūrinė reforma, jie sugeneravo tas lėšas darbo užmokesčiui ir dėl to jie galėjo kelti atlyginimus.

Taigi, 2020 metais pareigūnų atlyginimai dar didės, bet tas pažadas 30 proc. padidinti atlyginimus, kaip kad yra numatyta Vyriausybės programoje, jau yra realizuotas 2019 metų sprendimais.

– Tai žemesnės grandies policijos pareigūnų atlyginimai sieks tūkstantį eurų kitais metais?

– Didėjimas tikrai bus, o tūkstantis čia buvo toks labiau profsąjungų šūkis. (...) Aukščiausio lygio pareigūnai jau uždirba gerokai virš tūkstančio. Tas pažadas galima sakyti, kad jis realizuotas, bet čia žiūrint, kaip vertinsi. Galima imti mažiausiai uždirbantį ir ten tūkstančio nėra.

Pradinis startas policijoje ir galimybė kilti, vertinant viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, jau yra gana patraukli. Tai rodo ir konkursai į Policijos mokyklą, (...) kur į vieną vietą pretenduoja keturi ar penki žmonės.

– Kalbant apie jūsų politinę komandą, ar jau pasirinkote viceministrus ir kanclerį?

– Du viceministrai (Česlovas Mulma ir Tautvydas Tamulevičius) liko, vertinant, kad žmonės yra savo srityje. Po pokalbio supratau, kad viduryje kelio pakeisdami žirgus prarastume laiką. Dėl to pasitikėsiu buvusios komandos nariais. Dar turėtų ateiti naujas vienas viceministras.

– Kanclerį galėtumėte įvardyti?

– Tai mano vyriausiasis padėjėjas Seime ir frakcijos padėjėjas Valdemaras Urbanas.

– Jau kurį laiką Vyriausybė nepaskiria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo. Kada tai bus padaryta?

– Vakar kalbėjau su premjeru tuo klausimu. (...) Šis klausimas sprendžiamas, aptarėme galimus kandidatus, bet dar šiandien jų neįvardinsiu, nes dar reikia susitikti su žmonėmis, išgirsti jų apsisprendimą ir padaryti platesnį vertinimą. Tikiuosi, kad greitai ta tarnyba turės naują vadovą.

– Ką siūlysite į policijos vadovus? Dabartinio generalinio komisaro Lino Pernavo kadencija baigiasi lapkritį.

– L. Pernavas dar dirba, galbūt dar nereikia užbėgti įvykiams už akių. Vidaus reikalų ministerijos teikimu ir Vyriausybės nutarimu tas vadovas bus keičiamas arba paliktas.

(...) Reikia pripažinti, kad L. Pernavas ėmėsi didelės reformos ir jam nebuvo lengva vadovauti, bet yra ir kita medalio pusė – pritrūko dialogo su profsąjungomis. Viskas bus įvertinta tiek mano, tiek premjero, ir rastas geriausias sprendimas.

– Kiek aktyvi būsite pati siūlydama kandidatus į pavaldžių įstaigų vadovus turint omenyje, kad premjeras yra atėjęs iš vidaus reikalų sistemos?

– Reikia pripažinti, kad mano vertinimas šių pareigūnų yra labiau kaip piliečio. Aš nelabai žinau žmonių, kurie yra nusipelnę ar geri kokio nors padalinio vadovai, ar yra kitaip priimtini statutinei bendruomenei, galėtų vesti ją į priekį, daryti pokyčius, priimti sprendimus ir, kas svarbiausia, užtikrinti tą viešąjį saugumą. (...) Neslėpsiu, kad su premjeru tuos kandidatus derinsiu bendrai.

– Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga imigracija iš trečiųjų šalių, ypač iš Ukrainos. Kaip jums atrodo, tai yra grėsmė ar galimybė?

– Vertinčiau dvejopai. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva yra tokia sėkminga, ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kad jie čia mato savo darbo galimybę. Tai pozityvus dalykas, kur mums reikia pasidžiaugti, kad per 30 nepriklausomybės metų tapome patrauklūs kitiems piliečiams.

Kita vertus, dėl to kyla dideli iššūkiai. Darbo rinkoje pradeda trūkti darbuotojų ir darbdaviai kelia tą klausimą, kad vis dėlto paspartintume tuos procesus, suteikiant sezoninio darbo leidimus ukrainiečiams ar baltarusiams, tų valstybių piliečiams, kuriuos domintų toks darbas įvairiuose sektoriuose.

Planuojame trumpinti leidimo dirbti išdavimo laiką, bet darbdaviui suteikti daugiau atsakomybės už savo darbuotojus. Taip pat planuojame keisti situaciją, kai į Lietuvą yra komandiruojami darbuotojai iš Lenkijos ar kitų valstybių. Norime, kad jie mokėtų mokesčius Lietuvoje ir būtų kontroliuojami čia.

– Jums artimiausiu metu reikės apsispręsti, ar priimti kelis migrantus iš Artimųjų Rytų, esančius Pietų Europoje. Koks bus jūsų sprendimas?

– Lietuva solidariai prisidėjo prie pabėgėlių problemos sprendimo ir mes esame deklaravę, kad pagal tam tikrus atrankos kriterijus priimsime pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Šiuo metu esame pažadėję priimti po tris pabėgėlius iš Maltos ir Italijos. Dabar vyksta atranka, Migracijos departamentas dirba, kad tų žmonių integracija būtų greitesnė ir mes galėtume užtikrinti jiems visas garantijas buvimui čia, Lietuvoje.

– Ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti gyventojų saugumą galimos Astravo atominės elektrinės avarijos atveju?

– Spalio 1 – 4 dienomis vyksta valstybinės pratybos, kur taip pat bus patikrintas sąveikos planas, kaip institucijos tarpusavyje bendradarbiauja užtikrindamos gyventojų saugumą grėsmės atveju. Dabar ruošiame informacinę kampaniją, ji startuos ir norėsime, kad piliečiai aktyviai dalyvautų tose pratybose, suprastų, kaip yra svarbu žinoti, kaip elgtis branduolinės grėsmės atveju.

Civilinė sauga yra tas portfelis, kur reikėtų daugiau padirbėti tiek švietimo, tiek gyventojų informavimo prasme. Per pratybas patikrinsime sąveiką, tai leis mums tobulinti tą planą, numatyti papildomus veiksmus, kad galėtume išgelbėti visus esant pavojui.