Teisiamo P. Severineco žmona: parama politiniams kaliniams daro įtaką režimui

Bet kokia parama politiniams kaliniams daro įtaką Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako Minske teisiamo baltarusių krikščionių demokratų lyderio Pavelo Severineco žmona Olga Severinec.

„Svarbiausia, ką reikia daryti, – tai kalbėti apie politinius kalinius. Pavelas per advokatus to irgi prašo, tai daro įtaką Baltarusijos valdžiai, ji mato, kad politiniai kaliniai turi palaikymą“, – ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė O. Severinec.

Trečiadienį Minske prasidėjo jos vyro teismo procesas dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose pernai vasarą.

„Teismas prasidėjo vakar, jis buvo uždaras, neleido net keletą minučių pasimatyti. Mus visus išvarė iš teismo salės, mūsų milicija net mus nuvijo visą kvartalą nuo teismo rūmų. Turbūt norėjo parodyti, kad negalime šiaip sau ateiti į teismą palaikyti žmonių“, – pasakojo O. Severinec.

Ji teigė, kad kaltinimai jos sutuoktiniui sufabrikuoti, nes P. Severinecas buvo suimtas ir uždarytas į izoliatorių pernai birželį, dar prieš prezidento rinkimus – jie vyko rugpjūtį.

„Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė“, – sakė O. Severinec.

Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė.

Pasak jos, pareigūnai vieną iš Baltarusijos opozicijos lyderių sulaikė, kai šis rinko parašus už kandidatą į prezidentus.

„Iš pradžių pasodino 15 parų, kai jas atsėdėjo, pridėjo dar 15 parų, kai šias atbuvo, dar pridėjo. Taip prasėdėjo visą vasarą. (...) Paskui pradėjo kriminalinę bylą, jis kaltinamas dalyvavimu masiniuose neramumuose“, – pasakojo O. Severinec.

Per visus aštuonis mėnesius jai neleista pasimatyti su vyru. Be to, jis laikomas ne paprastoje kameroje, o karceryje.

„Tai maža patalpa, du ant trijų metrų, ten nėra langų, nuolat įjungta šviesa, vienas mažas stalelis ir gultai, kurie dienai pritvirtinami prie sienos, ant jų negalima net atsisėsti. Į dušą jį nuvedė du kartus, nė karto nebuvo išvestas pasivaikščioti, neturėjo nei čiužinio, nei patalynės, miegojo ant plikų lentų. Visą vasarą miegojo dėdamas butelį vietoj pagalvės“, – tvirtino O. Severinec.

Spaudos konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Europos Parlamento narys Michaelis Gahleris (Maiklas Galeris) teigė sekąs P. Severineco bylą ir žinąs jo teisėjos pavardę – Irina Lančeva.

„(...) tikrai perduosiu jos pavardę Briuselio kolegoms, kad ji būtų įtraukta į sankcijų sąrašą, kai bus priimtas teismo nuosprendis. Labai svarbu, kad visi, kurie prisideda prie tokių procesų – teisėjai, prokurorai, tyrėjai, policijos vadovai – būtų nedelsiant įtraukiami į mūsų sankcijų sąrašą“, – teigė europarlamentaras.

Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat tvirtino, kad tai mažiausia, ką galima padaryti palaikant politinius kalinius Baltarusijoje.

„Visi, kurie prisidėjo prie šios neteisybės, visi jie bus įtraukti mūsų „juoduosius sąrašus“. Tai minimum, ką galime pažadėti. Visi turi žinoti, kad nusikaltimai neturi sienų, ir kad už tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, bus atsiskaityta bent jau mūsų teritorijose“, – sakė jis.

Seimo nario duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 370 politinių kalinių, 30 tūkst. žmonių buvo suimta po rugpjūtį vykusių rinkimų.

Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis siūlė apie sankcijas Baltarusijos pareigūnams kalbėti ne tik su Europos Sąjungos, bet ir su Ukrainos vadovais, nes nemaža dalis baltarusių keliauja į Ukrainą ir per Ukrainą.

„Manau, kad ukrainiečių solidarumas turėtų būti labai svarbus, ir jeigu mes drauge tas sankcijas inicijuotume prieš tuos valstybės terorą puoselėjančius žmones, manau, kad tai būtų dar efektyviau ir dar skausmingiau režimui“, – sakė jis.

V. Jurkonis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenkos režimas bando siųsti žinią, jog protesto akcijos ir pasipriešinimas baigtas.

„Bet iš tiesų niekas nebaigta“, – teigė jis.

„Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas pabrėžė, kad valdžia ir toliau siekia išlikti jėga, bauginimu, valstybės teroru.

Po pernai rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, nes laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Prieš protestuotojus naudotas smurtas, jie buvo masiškai sulaikomi, kalinami.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Svetlaną Cichanouskają, kovojant dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių