- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismų rūmų pertvarka leis ne tik ekonomiškiau jiems dirbti, bet ir užtikrinti teisingumo kokybę, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Esu tikra, kad tai yra ne vien ekonomiškumas, tai yra tai, kaip mes galime užtikrinti teisingumo kokybę, kad net gyvendamas regione tu gauni tokios pačios kokybės teisingumą kaip ir didmiestyje“, – antradienį Seime teigė ji.
Ministrė parlamentarams pateikė projektus dėl apylinkių teismų pertvarkos. Už juos po pateikimo balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 23. Toliau pertvarką nagrinės Seimo komitetai.
Siūloma, kad vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri būtų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.
„Kalbame išimtinai apie penkių pastatų uždarymą, tai yra Lazdijai, Pakruojis, Pasvalys, Skuodas, Akmenė. Šiai dienai šiuose pastatuose yra tokia situacija, kad turime po vieną–po du teisėjus“, – sakė E. Dobrowolska.
„Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą. Užtikrinti darbo krūvio, žinoma, negalime“, – tvirtino ji.
Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą.
Be to, ministrės teigimu, tokia situacija neleidžia teisėjams specializuotis, tas pats teisėjas priverstas nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, o žmonės žino, kas nagrinės jų bylą.
„Labai svarbu teisėjams užtikrinti specializaciją. Visų pirma, tai pagrindinis kriterijus, leidžiantis siekti karjeros, kitas kriterijus yra objektyvumo kriterijus, leidžiantis visuomenei užtikrinti, kad žmogus nežinos, pas kokį teisėją nukeliaus jo byla, o pats teisėjas galės kelti kvalifikaciją sudėtingose bylose“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Pasak jos, tose vietose, kur bus uždaryti teismų pastatai, sudarius sąlygas, teismai rengs išvažiuojamuosius posėdžius.
Ministrė teigė, kad ši pertvarka leis suvienodinti didžiųjų miestų ir regionų teismų darbo krūvius, kad rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas būtų galima paskirstyti per visą Lietuvą.
„Kitas atvejais pasikeičia teismingumas, pasikeičia teritorijos, bet patys pastatai lieka“, – pabrėžė ji.
Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Mažinant teismų rūmų skaičių, jungiamos veiklos teritorijos.
Teisingumo ministerijos teigimu, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.
Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.
Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą teismai optimizuoti 2018 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Žemaitaičio kvietimas rinktis prie V. Landsbergio namų – teisėsaugos akiratyje
Prokuratūra sekmadienį paskelbė, kad teisėsauga nagrinės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kvietimą rinktis prie pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio namų. ...
-
Ministras: tankų bataliono personalą galima rengti Vokietijoje, pratybos – 2027-aisiais6
Naujai kuriamo tankų bataliono personalą bus galima rengti Vokietijoje, šioje šalyje 2027 metais numatomos ir pratybos, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Rengiant mitingą prieš „Nemuno aušrą“ valdžioje, R. Žemaitaitis kaltina konservatorius88
Aktyvistams kitą savaitę rengiant mitingą dėl į būsimojo Seimo valdančiąją koaliciją įtraukiamos „Nemuno aušros“, jos lyderis Remigijus Žemaitaitis dėl potencialių neramumų kaltina konservatorius. ...
-
Valstybės biudžeto projekte Lietuvos pirmininkavimui ES numatyta 141 mln. eurų
Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. ...
-
R. Šarknickas stabdo narystę LVŽS: jei kas galvoja, kad pilsiu purvą, to nebus7
Į Seimą neperrinktas „valstietis“ Robertas Šarknickas pranešė stabdantis savo narystę partijoje. ...
-
Siūlo ratifikuoti sutartį su San Marinu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo2
Vyriausybė siūlo teikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. ...
-
Naujojo Seimo priesaikos dieną vyks protesto akcija: prieštarauja koalicijai su „Nemuno aušra“112
Rinkimus laimėjusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) tarybos nusprendus formuoti valdančiąją koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Že...
-
Izraelis tikisi nesusvyruosiančio Lietuvos įsipareigojimo kovoti su antisemitizmu30
Izraelis šeštadienį pareiškė, kad tikisi, jog Lietuvos įsipareigojimai kovoti su antisemitizmu nesusvyruos. ...
-
S. Skvernelis: R. Žemaitaitis ir jo partija turi padėti tašką antisemitizmo klausimu26
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, turi „padėti tašką“ su antisemitizmu susijusioje istorijoje, iš...
-
R. Žemaitaitis: užsienio reakciją dėl „Nemuno aušros“ antisemitizmo sukurstė oponentai22
Dėl neapykantos kurstymo pries žydus teisiamas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad kritiką užsienyje dėl socialdemokratų sprendimo į koaliciją pakviesti jo vadovaujamą partiją sukurstė politiniai oponentai. ...