- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 priešiškos informacinės veiklos bruožų (dezinformacijos) turėję atvejai – 218 mažiau nei sausį (583), praneša Lietuvos kariuomenė.
Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika.
Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto.
„Rusijos aukščiausioji vadovybė sąmoningai kurstė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Vyraujantis melagingas naratyvas – NATO kursto ir ginkluoja Ukrainą karui su Rusija. Priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo spekuliuojama Aljanso saugumo garantijomis, siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę neva Maskvos ir Vašingtono „susitaikymas bus katastrofa Baltijos šalims“, – teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Kaip teigia Lietuvos kariuomenė, vasario 1–18 dienomis aktyviai skleistas priešiškas naratyvas dėl NATO pajėgumų didinimo Baltijos šalyse – Rusijos šaltiniuose teigta, jog prisidengiant nestabilia padėtimi Ukrainoje NATO militarizuoja Baltijos šalis ir Lenkiją, o Lietuvos politinis elitas bando įteisinti JAV kontingento buvimą šalies teritorijoje ir taip esą apeiti Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvoje.
Rusijai pripažinus separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas rytų Ukrainoje bei pritarus kariuomenės naudojimui už šalies ribų, NATO Rusijos šaltiniuose toliau kaltintas dėl sunkiai besiklostančios tarptautinės saugumo situacijos ir esą keliamos grėsmės prie Rusijos sienų.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavus savo greitojo reagavimo pajėgas, pasak Lietuvos kariuomenės, Rusijos šaltiniai kaltino NATO siekiu padaryti psichologinį poveikį pasaulio bendruomenei bei pasinaudoti situacija Ukrainoje kaip pretekstu sustiprinti ir plėsti savo pajėgas rytiniame flange.
Lietuvos kariuomenės teigimu, melagingų naujienų ir dezinformacijos srautas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje suaktyvėjo Vakarų valstybėms Rusijai įvedus griežtas sankcijas – skleista informacija, jog Vakarai esą Rusijai atvirai paskelbė „ekonominį naikinimo karą“, bando „apiplėšti“ pastarosios centrinį banką, o tai neva yra „tiesioginis Rusijos puolimas“.
Pasak Lietuvos kariuomenės, siekiant palaužti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių piliečių valią gintis, Rusijos šaltiniuose skleistos abejonės NATO saugumo garantijomis – Rytų Europos valstybės esą „ateinančiais metais sulauks labai didelės ir nemalonios staigmenos“, o NATO neva bėgs iš Baltijos šalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą1
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą1
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini1
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę29
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...