- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) – tai viena pagrindinių aktyviausių ir sėkmingiausių ES Dvynių programos projektų įgyvendintojų. CPVA direktorė Lidija Kašubienė dalijasi projektų sėkmės istorijomis ir nedvejodama sako, kad Lietuva turi puikių ekspertų, kurie yra vertinami visoje ES ir šalyse partnerėse.
– Kiek ES Dvynių programos projektų kartu su CPVA jau įgyvendinta? Kokių sričių tai projektai ir kodėl būtent toks bendradarbiavimas yra svarbus?
– Nuo 2009 m. mes kaip institucija laimėjome 31 ES Dvynių projektą. 26-iuose iš jų Lietuva dalyvavo be partnerių, o kai projektus įgyvendino kelių valstybių konsorciumas, Lietuva buvo jų lyderė. Manau, kad tai daug ką parodo.
Mes, kaip agentūra, maždaug prieš dešimt metų, 2006-aisiais, pradėjome bendradarbiauti su užsienio šalimis. Konsultavome analogiškas institucijas ES finansinės paramos administravimo klausimais. Kadangi agentūra per visą gyvavimo laiką sukaupė didelę patirtį administruodama tiek ES, tiek įvairias tarptautines programas, šia patirtimi šiandieną ir dalijamės.
Esame labai dėkingi ES Dvynių programą koordinuojančiai Užsienio reikalų ministerijai, užtikrinančiai nuolatinę diplomatinę ir politinę paramą įgyvendinant mūsų iniciatyvas.
Mūsų stipriausios sritys ir yra ES fondų administravimas, ES fondų skaidrus ir tinkamas investavimas bei viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Šios sritys reikšmingiausios valstybėms, kurios ruošiasi stoti į ES, todėl mūsų sukaupta patirtis ir yra svarbi.
– Kokie projektai sulaukė didžiausios sėkmės? Dėl kokių priežasčių?
– Išties labai norėtųsi pasidžiaugti sėkmingais projektais. Bene didžiausios sėkmės sulaukė Finansų ministerijos ir CPVA kartu su vengrais, kaip jaunesniaisiais partneriais, įgyvendintas 2 mln. eurų vertės ES Dvynių projektas Kroatijoje. Jis buvo skirtas gebėjimams efektyviai valdyti ES sanglaudos politikos fondus stiprinti ir iš tikrųjų labai džiaugiamės, kad 2013 m. Europos Komisija (EK) šį projektą pripažino sėkmingiausiu Dvynių metų projektu.
Projekto metu sukūrėme Kroatijos ES fondų administravimo sistemą, o EK pripažinimas pakėlė Lietuvos vardą ant aukštesnio laiptelio. Turbūt galima pasakyti, kad šis projektas apskritai buvo svarbus proveržis Kroatijoje, kai ir šios šalies institucijos pripažino Lietuvos institucijų kompetenciją. Be abejonės, ši sėkmės istorija pagelbėjo laimint ir kitus mūsų projektus Makedonijoje, Juodkalnijoje ir Kroatijoje. Šiandien labai džiaugiuosi, kad Kroatijoje jau laimėjome 17-ą ES Dvynių programos projektą ir kad CPVA dalyvavo visus juos rengiant ir įgyvendinant.
Sėkmę sukuria darbo rezultatas, kai nuvykę į šalį partnerę, dirbdami daugiakultūrėje aplinkoje ekspertai sugeba sukurti rezultatą, priimtiną šaliai naudos gavėjai. Yra didžiausias įvertinimas, kai žinome, kad mūsų sukurtas rezultatas yra vertinamas ir bus naudojamas. Šiame projekte sėkmę lėmė sunkus darbas, ekspertinė patirtis, žinios ir gebėjimas tinkamai įvertinti šalies partnerės institucijų poreikius, greitai pateikti pasiūlymus bei padėti juos įgyvendinti.
– 2015 ir 2016 m. daugiausia Lietuvos projektų įgyvendinta Ukrainoje, Kroatijoje, Moldovoje, Azerbaidžane, Makedonijoje. Kodėl bendradarbiaujame būtent su šiomis valstybėmis?
– Čia svarbios istorinės ir politinės priežastys. Stojant į ES Lietuvos nueitas būtinų reformų kelias yra įdomus tiek ES Rytų partnerystės, tiek į ES kandidatuojančioms valstybėms.
Mūsų patirtis yra labai vertinama ir iš tikrųjų domina Ukrainą, Moldovą, Azerbaidžaną – mes kartu buvome posovietiniame bloke. Čia labai svarbus mūsų gebėjimas kalbėti rusų kalba. Žinoma, projekto oficiali kalba yra anglų, bet neretai per darbinius susitikimus tiesiog sėdint prie apskrito stalo ir per tam tikrus pažintinius vizitus gebėjimas bendrauti rusų kalba labai praverčia.
Kitas svarbus momentas – gebėjimas suprasti kitų šalių mentalitetą ir įvairius jų darbo organizavimo principus, kaip žiūrima į darbą, veiklas, jų rezultatus. Manau, kad svarbu, jog Lietuvos institucijos palaiko santykius su analogiškomis valstybių partnerių institucijomis, – taip geriau susipažįstame su jų realijomis ir galime geriau pagelbėti. Na, o Makedonijai ir Kroatijai labai svarbi mūsų integracinė į ES patirtis, kuria galėjome pasidalyti. Jiems taip pat reikėjo daryti pokyčius arba kurti įvairias valdymo kontrolės sistemos dalis. Mes galėjome pagelbėti ir čia.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidurta įgyvendinant projektus šiose valstybėse?
– Bet kokiu atveju, didžiausias iššūkis yra darbas daugiakultūrėje aplinkoje. Tai reiškia, kad visada tenka prisitaikyti prie vietinės darbo kultūros, mentaliteto, požiūrio, socialinių ir kultūrinių dalykų. Jeigu kalbėtume apie ilgalaikius projektus, ekspertams dažnai būna tikras iššūkis suderinti darbinę veiklą su asmeniniu gyvenimu. Jei tenka dvejiems metams iškeliauti iš Lietuvos, dažniausiai ekspertai vyksta su vaikais, visa šeima. Visiems tenka prisiderinti prie kalbos, kultūros, gyvenamosios vietos, o kartais ir prie didelių klimato pokyčių. Svarbu, kad ekspertai suprastų ir prisitaikytų prie šalies politinių realijų, tinkamai įvertintų situaciją, teiktų įgyvendinamus pasiūlymus, dirbtų pagal realų planą. Tad tai yra įtampos ir kompetencijų reikalaujantis darbas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vengrija tapo pirmąja ES nare, patvirtinusia rusišką vakciną nuo COVID-19
Vengrija ketvirtadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, preliminariai patvirtinusia rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. ...
-
Londonas ir Briuselis neranda bendros kalbos dėl ES ambasadoriaus statuso
Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga įsitraukė į diplomatinį ginčą, Londonui po „Brexito“ atsisakius suteikti visavertį diplomatinį statusą 27 šalių bloko pasiuntiniui. ...
-
Per J. Bideno inauguraciją apsitūlojęs senatorius B. Sandersas išprovokavo memų audrą
JAV senatorius Bernie Sandersas (Bernis Sandersas), trečiadienį per prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijos ceremoniją pasirodęs tarp elegantiškai apsirengusių svečių vilkėdamas storą žieminę striukę ir didžiules raštuotas...
-
A. Navalno fondo teisininkui baltarusiui nurodyta išvykti iš Rusijos
Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkui, Baltarusijos pilietybę turinčiam Vladlenui Losiui nurodyta išvykti iš Rusijos ir uždrausta į ją sugrįžti iki 2023 metų, ketvirtadienį praneš...
-
EP pasmerkė A. Navalno areštą ir siūlo sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas1
ES turi nedelsdama nutraukti kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno suėmimo. ...
-
Po pražūtingo išpuolio Bagdade popiežius pasmerkė „beprasmišką žiaurumą“
Popiežius Pranciškus, planuojantis kovo mėnesį aplankyti Iraką, ketvirtadienį pasmerkė „beprasmišką žiaurumo aktą“ po dvigubo mirtininkų sprogdintojų išpuolio Bagdade, nusinešusio mažiausiais 32 žmonių gyvy...
-
EP rezoliucijoje primenamas raginimas iki 2030 m. panaikinti benamystę
Europos Parlamentas (EP) paragino pripažinti deramą bei įperkamą būstą esmine žmogaus teise ir nustatyti būtinus ES reikalavimus gyvenimo sąlygoms, taip pat apsaugoti žmones nuo benamystės. ...
-
J. Bidenas siūlo penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį su Rusija
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija siūlo Maskvai penkeriems metams pratęsti naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START), ribojančios Amerikos ir Rusijos branduolinių arsenalų dydį, galiojimą, ketvirtadienį sakė ...
-
Argentinos prezidentas pasiskiepijo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas ketvirtadienį vienoje Buenos Airių ligoninėje paskiepytas pirmąja rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ doze, pranešė šalies prezidentūra. ...
-
4,9 mln. europiečių pateikė prašymus likti Didžiojoje Britanijoje
Apie 4,9 mln. europiečių pateikė prašymus likti Didžiojoje Britanijoje. Tai ketvirtadienį Londone pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. ...