Tuo metu kelios ministerijos pateikia daug motyvų, kodėl nereikėtų keisti tvarkos.
Pasak „Nemuno aušros“ į ministrus deleguoto R. Mockaus, siūlymas atsirado po šios frakcijos nario Artūro Skardžiaus vadovaujamo Seimo Audito komiteto svarstymų, kiek išleidžiama advokatams, atstovaujantiems valstybei įvairiose tarptautinėse ir vietinėse bylose.
„Akivaizdžiai (Audito komiteto išvadoje – BNS) nurodoma, kad valstybė iki šio momento negali sukontroliuoti bylinėjimosi išlaidų“, – frakcijoje teigė ministras.
Pasak jo, Audito komiteto teigimu, neaišku, kiek iš viso yra bylų, kuriose dalyvauja valstybė, kiek sumokėta ir kiek dar teks sumokėti advokatams: „Įspūdingos lėšos, kurias valstybė sumoka už neperspektyvias bylas.“
„Kai yra po dideliais užraktais (informacija – BNS), piktnaudžiauti yra galimybių“, – pridūrė R. Mockus.
Jis teigė neabejojantis, kad ministerijoje atsiras kompetentingų specialistų, be to, jis jau kreipėsi į Finansų ministeriją dėl lėšų naujiems 4-5 etatams.
Po frakcijos posėdžio R. Mockus sakė, kad šių teisininkų alga galėtų siekti 2-3 tūkst. eurų.
„Ministerijos teisininkų-ekspertų pagal jų kvalifikaciją atlyginimai tikrai nėra maži, mano žiniomis, jau atskaičius mokesčius į rankas gauna ir 2 tūkst. eurų, 2,7 tūkst. eurų, apie 3 tūkst. eurų“, – aiškino ministras.
Suabejojus, ar pavyks pritraukti teisininkų už tokį atlyginimą, ministras teigė, kad jie jau dirba ministerijoje: „Jų kompetencija pakankama.“
Konservatoriai įžvelgia nemažai naujos tvarkos pavojų
Parlamentarė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė abejojanti, ar pokyčiai inicijuojami norint, kad valstybė sutaupytų pinigų.
„Supraskime, apie kokias bylas kalbama. Tai yra labai sudėtingos bylos, kurios kartais tęsiasi metų metais ir dešimtmečiais. Paimkime kokius nors „Snoro“ arbitražus, „Gazprom“ bei kitas bylas. Iš to, ką pasakė ponas Mockus, atrodo, kad anoje pusėje esant tarptautinėms kompanijoms, teisininkams su įvairiomis regalijomis, šitoje pusėje bus 4-5 žmonės iš Teisingumo ministerijos, kažkada studijų metu išklausę tarptautinės teisės kursą. Ir tie du oponentai susidurs byloje, kurioje yra daugybė aplinkybių ir kur menkiausias niuansas gali suveikti į vieną ar kitą pusę“, – poo susitikimo žurnalistams kalbėjo konservatorė.
„Nenoriu būti paranojike, bet įspūdis toks, kad šias bylas norima pralaimėti“, – pridūrė ji.
Konservatorius Jurgis Razma frakcijoje klausė, kas prisiims atsakomybę, jei bylos bus pralaimėtos.
„Kaip bus dalinamasi atsakomybe, kai bylos perėmus jums nesėkmingai baigsis. Kaltinsite, kad ankstesnė ministerija kažką ne taip padarė, ar prisiimsite atsakomybę?“ – klausė jis.
Tuo metu Žygimantas Pavilionis tikino, kad atsisakius kompetentingų, bet brangių valstybei atstovaujančių teisininkų, Lietuva gali pralaimėti bylą prieš „Belaruskalij“.
Buvusi Vyriausybės kanclerė konservatorė Giedrė Balčytytė, priminusi Teisingumo ministerijos sprendimą 500 (iš 776) teisėjų ginčą su valstybe dėl jų algų skaičiavimo ir reikalavimo sumokėti kompensacijas perduoti teisminei mediacijai, teigė, kad tokie pat sprendimai galimi ir dėl Lietuvai svarbių bylų.
„Mediacijos procesas, skirtingai nuo teismų, nėra viešas, šalių taikos sąlygos aptariamos dvišaliai, taip pat galima sutarti, kad rezultatai neviešinami. Ar tai yra jūsų planas eiti mediacijos keliu? Net tais atvejais, kai, panašu, einame laimimų bylų keliu“, – aiškino parlamentarė.
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė susitikime su R. Mockumi dėl jo vadovaujamos ministerijos inicijuojamų atstovavimo teismuose pokyčių įžvelgė politinių rizikų ir interesų.
„Sukoncentravus vienose rankose ar nebus priimami politiniai sprendimai dėl konkrečių bylų baigties ir ten, kur susiduria valstybės ir privatūs interesai – kurio intereso svorį į kurią pusę lenkti ar ginti besąlygiškai valstybės, Vyriausybės laikyseną žinant, kad dabar yra arbitražinių bylų, kaip „Veolia“ ar „Belaruskalij“, ir yra bandymai kaip tik atšaukti sprendimus, kad vėl galėtų vykti tranzitas. Mes tą interesų lauką puikiai suprantame“, – frakcijos posėdyje kalbėjo M. Lingė.
R. Mockus tvirtino, kad pakeitus tvarką „daugiau politizavimo“ šiuo klausimu nebus.
„O kodėl dabar jos negali būti (politizuotos – BNS)? Jos dabar – kitų Vyriausybės narių, ministrų rankose“, – Po frakcijos posėdžio žurnalistams teigė ministras.
Ministerija siekia, kad nuo rugpjūčio jai būtų leista valstybei atstovauti bylose Lietuvos ir tarptautiniuose arbitražuose ir kitose ginčų institucijose dėl jai ir jos galimai padarytos žalos. Ji parengė atitinkamo Vyriausybės nutarimo projekto pataisas.
R. Mockus sako abejojantis, ar ministerija perims visas bylas – anot jo, ūkinės bylos ir toliau bus nagrinėjamos pagal dabartinę tvarką.
Dabar bylose, iškeltose dėl sutartinių santykių, valstybei atstovauja sutartį pasirašiusi institucija – dažniausiai tai yra ministerija, atsakinga už politikos formavimą toje srityje.
Ministerijų motyvai
Tačiau dauguma ministerijų nepritaria naujai tvarkai motyvuodamos, kad ji padidintų biurokratiją: negalint savarankiškai spręsti specifinių klausimų, Teisingumo ministerijai tektų derinti veiksmus su kiekviena ministerija, o tai ilgintų bylinėjimąsi, dai kurie veiksmai būtų atliekami paviršutiniškai, neišdiskutuojant ir neįvertinant visų aplinkybių.
Užsienio reikalų ministerija (URM) sako, kad atstovavimo modelio keitimas nesumažintų valstybės perkamų teisinių paslaugų. URM neatmeta, kad naujas atstovavimo modelis būtų taikomas tik naujiems ginčams, tokiu būdu nesukeliant rizikų pralaimėti strategines bylas.
Be kita ko, URM įspėja, kad atstovavimo veiksmų koordinavimas vienoje institucijoje sukelia prielaidų korupcijai, todėl ji siūlo atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.
Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos teigia, kad jų institucijų pašalinimas iš atstovavimo bylose sumažintų teisminių ginčų efektyvumą.
„Tikėtina, kad Teisingumo ministerija į bylų nagrinėjimą kviestų kitų ministerijų atstovus kaip srities žinovus, t. y. iš esmės tuo pačius darbuotojus, kurie galėtų atstovauti savarankiškai“, – tvirtina ŽŪM.
Anot jos, tvarkos keitimas būtų žingsnis atgal nuo efektyvumo, atsakomybės aiškumo ir specializuoto atstovavimo principų.
Energetikos ministerijos vertinimu, Teisingumo ministerija negalėtų imtis bylų, kur vykdoma mediacija, derybos dėl galimos taikos sutarties, laukiama teismo sprendimo, nes pasikeitusi bylos šalis gali padaryti neigiamos įtakos visam procesui.
Susisiekimo ministerija, šiuo metu atstovaujanti valstybei dviejuose arbitražuose, pasigenda pereinamojo laikotarpio.
Komentuodamas ministerijų išvadas R. Mockus teigė, kad „dalis ministerijų pasisakė dėl techninių korekcijų“.
„Tik paleidus pirminį projektą derinimui buvo neteisingai suprasta, buvo įsivaizduojama, kad tarsi ministerija perima visas bylas“, – teigė ministras.
Lietuvos valstybė dalyvauja svarbiose bylose
Valstybė yra pateikusi 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims, tarp kurių yra ir parlamentaras, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Be to, „Veolia“ 2016 metais yra inicijavusi bylą Lietuvai dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį, ją nagrinėja Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) Vašingtone.
„Belaruskalij“ pernai gruodį nuolatinio arbitražo teismui pateikė ieškinį prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Lietuva yra inicijavusi bylą Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) prieš Baltarusiją dėl migrantų – Vilniaus siekį iš Baltarusijos dėl režimo dėl 2021 metrais sukeltos migrantų krizės prisiteisti per 200 mln. eurų žalos atlyginimą.
Naujausi komentarai