- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.
Jis priminė, kad Baltarusijos valdžia prieš Lietuvą vykdo hibridinę ataką, naudodama jai neteisėtą migraciją, Lietuvoje itin aktyviai veikia baltarusių KGB, šnipinėdama Lietuvą ir čia gyvenančius Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Tokios aršios operacijos, kurios vykdomos čia, Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą ir agresyvumą, kurį mes čia matome“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Anot jo, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija.
„Jos sudaro vieną regiono karinę grupuotę, kurios rėmuose vykdo planavimą taip pat ir prieš NATO valstybes, ir prieš Lietuvą, tuose rėmuose pratybina įvairius planus, susijusius su Lietuvos okupacija, ir taip pat galimai eina link strateginio branduolinio ginklo panaudojimo mūsų teritorijoje, kaip ne kartą matėme pratybų „Zapad“ metu. Čia Baltarusijos vaidmuo išskirtinis“, – sakė K. Budrys.
Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos.
Jo teigimu, Baltarusija dalyvauja ir karinėje agresijoje prieš Ukrainą.
„Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos. (...) Baltarusijos teritorija ir oro erdvė naudota raketoms paleisti, taip pat civilinei infrastruktūrai naikinti, Baltarusijos teritorija naudota karo nusikaltimams vykdyti“, – vardijo prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad ribojamųjų priemonių įstatymas yra labai reikalingas ir nacionalinio saugumo, ir užsienio politikos požiūriu.
K. Budrys ne kartą akcentavo, kad siūlomos laikinos sankcijos nepablogins jau atvykusių baltarusių ir turinčių čia leidimą gyventi padėties.
„Prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks demokratinės Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veiklos Lietuvoje, jos statuso, galimybių prie jos prisijungti iš Baltarusijos ir Rusijos, tai yra gauti vizą, su ta viza gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauti e.rezidento statusą, įsigyti nekilnojamojo turto ir kitus dalykus, jeigu jie atitinka įstatyme jau dabar numatytas sąlygas, tai yra jeigu tam tarpininkauja ministerija ir tam yra humanitariniai pagrindai. Opozicijos sąlygų neveikia niekaip tiesiogiai“, – sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad vadinamajame nacionalinių sankcijų įstatyme išimtys baltarusiams padarytos reaguojant į realią situaciją.
„Paaiškėjo, kad pagrindiniais taikiniais tapo ne A. Lukašenkos režimas ir ne Baltarusijos integracija į Rusijos Federaciją, o iš esmės tie žmonės, kurie šiandien čia gyvena, dėl įvairių priežasčių yra atvažiavę iš Baltarusijos“, – teigė jis.
Pasak V. Rakučio, apie pusė vilkikų vairuotojų Lietuvoje yra Baltarusijos piliečiai.
„Mūsų išimčių suradimas buvo ne tiek bandymas sušvelninti patį sumanymą, kiek tiesiog adaptacija prie tos realios situacijos, kurią šiandien turime. Ar išplėtimas neduos priešingo rezultato?“ – klausė parlamentaras.
K. Budrys sakė konsultavęsis su teisininkais, kitais ekspertais ir jie garantavo, jog tiesioginio poveikio Lietuvoje esantiems baltarusiams ribojimai neturės.
„Ar tikrai dedate lygybės ženklą tarp Rusijos režimo, kurio veiksmus daugiau kaip 80 proc. visuomenės palaiko dėl karo Ukrainoje, ir Baltarusijos režimo, kuris, taip, leidžia naudoti savo teritoriją puolimui prieš Ukrainą, bet tos pačios visuomenės ir galbūt net karininkijos dėka dar tiesiogiai nedalyvauja kare prieš Ukrainą?“, – klausė kitas NSGK narys „valstietis“ Jonas Jarutis.
K. Budrys priminė, kad lygybės ženklą anksčiau yra padėjęs pats Seimas priimdamas rezoliucijas, smerkiančias karą Ukrainoje ir agresorius.
Antradienį Seimas bendru sutarimu nutarė svarstyti vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymo projektą iš naujo. Ar priimti prezidento veto, ar jį atmesti parlamentarai balsuos ketvirtadienį.
Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams ir dar tris – tik Rusijos piliečiams.
Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.
Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, abiejų valstybių piliečiams taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.
G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra norėtų, kad būsima valdančioji koalicija būtų suformuota greičiau
Antrą savaitę tęsiantis partijų deryboms dėl būsimos koalicijos, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas leidžia suprasti – Prezidentūra norėtų, kad naujos valdančiosios daugumos formavimo klausimas b...
-
LSDP parengė koalicijos sutarties projektą, jį antradienį pristatys partneriams
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) parengė koalicijos sutarties projektą, jį antradienį pristatys potencialiems partneriams. ...
-
E. Gentvilas: liberalai susitaikė su opozicijos vaidmeniu būsimame Seime
Nors socialdemokratai skelbia, kad dėl galimo darbo koalicijoje konsultuosis ne tik su „valstiečiais“ bei demokratais „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad jo atstovaujama politinė j...
-
Tarp socialdemokratų kandidatų į ministrus – D. Šakalienė, I. Ruginienė, E. Sabutis ir R. Šadžius1
Seimo rinkimus laimėjusi, tačiau vis dar valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jau turi dalį kandidatų, kuriems patikėtų tam tikras ministerijas, skelbia naujienų portalas lrt.lt. ...
-
L. Kasčiūnas Kyjive su R. Umerovu aptarė paramą Ukrainai
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį Kyjive su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė Lietuvos paramą Ukrainai. ...
-
M. Navickienė: didžiausias politinis skandalas – prezidento ir V. Blinkevičiūtės sukurpta pasaka37
Po vadinamojo „Foxpay“ skandalo iš pareigų pasitraukusi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina – apie jos politinės atsakomybės stoką kalbantis prezidentas Gitanas Nausėda taiko dvigubus standartu...
-
V. Čmilytė-Nielsen pasakė, kodėl liberalai nemato prasmės pradėti konsultacijas su socialdemokratais4
Tęsiantis diskusijoms dėl būsimos valdančiosios koalicijos, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesulaukusi jokio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių kvietimo konsultuotis dėl galimo bendro darbo. Politikė ...
-
Naujame Seime turėtų dirbti aštuoni milijonieriai, turtingiausias – „Nemuno aušros“ atstovas5
Naujos sudėties Seime turėtų dirbti aštuoni milijonieriai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias būsimas parlamentaras – daugiamandatėje apygardoje išrinktas „Nemuno aušros“ atstovas Daino...
-
Kas dar dalyvavo ar bent žinojo apie rinkėjų apgaulės schemą?24
Apie 20 metų Vilija Blinkevičiūtė buvo viena populiariausių šalies politikių. Pastaruoju metu ji buvo antra pagal populiarumą po prezidento, tačiau, anot kai kurių tautiečių, rinkėjus apgavo taip, kaip modernios Lietuvos politikoje dar nebuv...
-
„Nervai ir adrenalinas“: prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai EP Briuselyje2
Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. ...