- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.
Jis priminė, kad Baltarusijos valdžia prieš Lietuvą vykdo hibridinę ataką, naudodama jai neteisėtą migraciją, Lietuvoje itin aktyviai veikia baltarusių KGB, šnipinėdama Lietuvą ir čia gyvenančius Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Tokios aršios operacijos, kurios vykdomos čia, Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą ir agresyvumą, kurį mes čia matome“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Anot jo, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija.
„Jos sudaro vieną regiono karinę grupuotę, kurios rėmuose vykdo planavimą taip pat ir prieš NATO valstybes, ir prieš Lietuvą, tuose rėmuose pratybina įvairius planus, susijusius su Lietuvos okupacija, ir taip pat galimai eina link strateginio branduolinio ginklo panaudojimo mūsų teritorijoje, kaip ne kartą matėme pratybų „Zapad“ metu. Čia Baltarusijos vaidmuo išskirtinis“, – sakė K. Budrys.
Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos.
Jo teigimu, Baltarusija dalyvauja ir karinėje agresijoje prieš Ukrainą.
„Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos. (...) Baltarusijos teritorija ir oro erdvė naudota raketoms paleisti, taip pat civilinei infrastruktūrai naikinti, Baltarusijos teritorija naudota karo nusikaltimams vykdyti“, – vardijo prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad ribojamųjų priemonių įstatymas yra labai reikalingas ir nacionalinio saugumo, ir užsienio politikos požiūriu.
K. Budrys ne kartą akcentavo, kad siūlomos laikinos sankcijos nepablogins jau atvykusių baltarusių ir turinčių čia leidimą gyventi padėties.
„Prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks demokratinės Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veiklos Lietuvoje, jos statuso, galimybių prie jos prisijungti iš Baltarusijos ir Rusijos, tai yra gauti vizą, su ta viza gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauti e.rezidento statusą, įsigyti nekilnojamojo turto ir kitus dalykus, jeigu jie atitinka įstatyme jau dabar numatytas sąlygas, tai yra jeigu tam tarpininkauja ministerija ir tam yra humanitariniai pagrindai. Opozicijos sąlygų neveikia niekaip tiesiogiai“, – sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad vadinamajame nacionalinių sankcijų įstatyme išimtys baltarusiams padarytos reaguojant į realią situaciją.
„Paaiškėjo, kad pagrindiniais taikiniais tapo ne A. Lukašenkos režimas ir ne Baltarusijos integracija į Rusijos Federaciją, o iš esmės tie žmonės, kurie šiandien čia gyvena, dėl įvairių priežasčių yra atvažiavę iš Baltarusijos“, – teigė jis.
Pasak V. Rakučio, apie pusė vilkikų vairuotojų Lietuvoje yra Baltarusijos piliečiai.
„Mūsų išimčių suradimas buvo ne tiek bandymas sušvelninti patį sumanymą, kiek tiesiog adaptacija prie tos realios situacijos, kurią šiandien turime. Ar išplėtimas neduos priešingo rezultato?“ – klausė parlamentaras.
K. Budrys sakė konsultavęsis su teisininkais, kitais ekspertais ir jie garantavo, jog tiesioginio poveikio Lietuvoje esantiems baltarusiams ribojimai neturės.
„Ar tikrai dedate lygybės ženklą tarp Rusijos režimo, kurio veiksmus daugiau kaip 80 proc. visuomenės palaiko dėl karo Ukrainoje, ir Baltarusijos režimo, kuris, taip, leidžia naudoti savo teritoriją puolimui prieš Ukrainą, bet tos pačios visuomenės ir galbūt net karininkijos dėka dar tiesiogiai nedalyvauja kare prieš Ukrainą?“, – klausė kitas NSGK narys „valstietis“ Jonas Jarutis.
K. Budrys priminė, kad lygybės ženklą anksčiau yra padėjęs pats Seimas priimdamas rezoliucijas, smerkiančias karą Ukrainoje ir agresorius.
Antradienį Seimas bendru sutarimu nutarė svarstyti vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymo projektą iš naujo. Ar priimti prezidento veto, ar jį atmesti parlamentarai balsuos ketvirtadienį.
Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams ir dar tris – tik Rusijos piliečiams.
Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.
Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, abiejų valstybių piliečiams taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.
G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius116
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams18
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui20
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?11
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...