K. Budrys: Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia didesnę žalą nei Rusijos

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.

Jis priminė, kad Baltarusijos valdžia prieš Lietuvą vykdo hibridinę ataką, naudodama jai neteisėtą migraciją, Lietuvoje itin aktyviai veikia baltarusių KGB, šnipinėdama Lietuvą ir čia gyvenančius Baltarusijos opozicijos atstovus.

„Tokios aršios operacijos, kurios vykdomos čia, Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą ir agresyvumą, kurį mes čia matome“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Anot jo, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija.

„Jos sudaro vieną regiono karinę grupuotę, kurios rėmuose vykdo planavimą taip pat ir prieš NATO valstybes, ir prieš Lietuvą, tuose rėmuose pratybina įvairius planus, susijusius su Lietuvos okupacija, ir taip pat galimai eina link strateginio branduolinio ginklo panaudojimo mūsų teritorijoje, kaip ne kartą matėme pratybų „Zapad“ metu. Čia Baltarusijos vaidmuo išskirtinis“, – sakė K. Budrys.

Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos.

Jo teigimu, Baltarusija dalyvauja ir karinėje agresijoje prieš Ukrainą.

„Agresija prieš Ukrainą vykdyta ir iš Baltarusijos teritorijos. (...) Baltarusijos teritorija ir oro erdvė naudota raketoms paleisti, taip pat civilinei infrastruktūrai naikinti, Baltarusijos teritorija naudota karo nusikaltimams vykdyti“, – vardijo prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad ribojamųjų priemonių įstatymas yra labai reikalingas ir nacionalinio saugumo, ir užsienio politikos požiūriu.

K. Budrys ne kartą akcentavo, kad siūlomos laikinos sankcijos nepablogins jau atvykusių baltarusių ir turinčių čia leidimą gyventi padėties.

„Prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks demokratinės Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veiklos Lietuvoje, jos statuso, galimybių prie jos prisijungti iš Baltarusijos ir Rusijos, tai yra gauti vizą, su ta viza gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauti e.rezidento statusą, įsigyti nekilnojamojo turto ir kitus dalykus, jeigu jie atitinka įstatyme jau dabar numatytas sąlygas, tai yra jeigu tam tarpininkauja ministerija ir tam yra humanitariniai pagrindai. Opozicijos sąlygų neveikia niekaip tiesiogiai“, – sakė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad vadinamajame nacionalinių sankcijų įstatyme išimtys baltarusiams padarytos reaguojant į realią situaciją.

„Paaiškėjo, kad pagrindiniais taikiniais tapo ne A. Lukašenkos režimas ir ne Baltarusijos integracija į Rusijos Federaciją, o iš esmės tie žmonės, kurie šiandien čia gyvena, dėl įvairių priežasčių yra atvažiavę iš Baltarusijos“, – teigė jis.

Pasak V. Rakučio, apie pusė vilkikų vairuotojų Lietuvoje yra Baltarusijos piliečiai.

„Mūsų išimčių suradimas buvo ne tiek bandymas sušvelninti patį sumanymą, kiek tiesiog adaptacija prie tos realios situacijos, kurią šiandien turime. Ar išplėtimas neduos priešingo rezultato?“ – klausė parlamentaras.

K. Budrys sakė konsultavęsis su teisininkais, kitais ekspertais ir jie garantavo, jog tiesioginio poveikio Lietuvoje esantiems baltarusiams ribojimai neturės.

„Ar tikrai dedate lygybės ženklą tarp Rusijos režimo, kurio veiksmus daugiau kaip 80 proc. visuomenės palaiko dėl karo Ukrainoje, ir Baltarusijos režimo, kuris, taip, leidžia naudoti savo teritoriją puolimui prieš Ukrainą, bet tos pačios visuomenės ir galbūt net karininkijos dėka dar tiesiogiai nedalyvauja kare prieš Ukrainą?“, – klausė kitas NSGK narys „valstietis“ Jonas Jarutis.

K. Budrys priminė, kad lygybės ženklą anksčiau yra padėjęs pats Seimas priimdamas rezoliucijas, smerkiančias karą Ukrainoje ir agresorius.

Antradienį Seimas bendru sutarimu nutarė svarstyti vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymo projektą iš naujo. Ar priimti prezidento veto, ar jį atmesti parlamentarai balsuos ketvirtadienį.

Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.

Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams ir dar tris – tik Rusijos piliečiams.

Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.

Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje,  išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, abiejų valstybių piliečiams taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gal budrys gali

gal budrys gali portretas
įvardyt kas ir kada užpuolė kokią nors nato valstybę? Ir kodėl krapai negavo per nagus už Donbasą? Ai, ten jie buvo aukos. Tai kam tada buvo reikalingi Minsko susitarimai kurių krapai nevykdė. Ir visas šitas reikalas nepanašus į tą kai natosai serbiją bombino?

Ir kuo gi

Ir kuo gi portretas
pasireiskia tu saliu veikla "pries Lietuva"?

Tada

Tada portretas
Bilarusijos PRUNCENDENTEI CIUCIUNOVSKAJAI PASKELBKIT SRANKCIJAS.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių