Švietimo ministrė apie santykius su Prezidentūra ir pasiruošimą Rugsėjo 1-ajai (interviu)

– Šiek tiek pakalbėkime apie švietimo susitarimą. Buvo lūkestis išreikštas, kad Rugsėjo 1-ąją bus siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip manote, ar šį tikslą pavyks pasiekti?

– Tikiu, kad pavyks pasiekti. Manau, kad labai reikalingas susitarimas. Tikrai buvo labai reikalinga diskusija skirtingų politinių jėgų ir tai turbūt mums padėtų jausti kryptį, stabilumą. Nes kas turbūt blogiausia švietimo sistemoje, tai tie dažni pokyčiai, kai keičiantis ministrui ar Vyriausybei mes iš vienos pusės važiuojame į kitą pusę. O švietimo sistema yra tokia, kad rezultatams atsirasti reikia daug laiko. Tai tu negali pokyčių, kuriuos įgyvendinai, rezultatų pamatyti jau kitais metais. Tai švietimo susitarimas, man atrodo, ir duotų tai, kad tam tikrose srityse jis duotų daug aiškesnes kryptis. Ir mes visi sutariame dėl tam tikrų dalykų, dėl kurių galime sutarti.

Aišku, yra dalykų, dėl kurių mums gali ir nepavykti sutarti. Bet šiuo metu tai, kas yra susitarime, tai yra tai, dėl ko mes visi sutarime ir kaip mes matome tą sistemą, kaip mes matome jos atskiras dalis, kaip mes matome finansavimą, koks yra reikalingas. Tikiu, kad mums pavyks, nes grupė dirbo labai konstruktyviai, tikrai visos politinės, parlamentinės partijos labai konstruktyviai dalyvavo ir teikė savo siūlymus, visus juos aptarėme. Tai bent jau aš taip tikiuosi, kad nebus kažkokių didelių pakeitimų.

– Minėjote, kad dėl kai kurių dalykų gali nepavykti susitarti. Ką turite omenyje, dėl kokių dalykų sunkiausia atrasti konsensusą?

– Šiuo metu tai, kas yra susitarimo dokumente, yra tai, dėl ko mes sutariame. Tai mes ir laikėmės tokio principo, kad diskutuojame siūlymus ir diskutuojame dalykus, kuriuos matome skirtingai, tačiau jeigu nerandame bendros kalbos ir matome, kad mums nepavyks susitarti, tai tiesiog juos padedame į paraštę. Tai viena iš sričių galėtų būti ir mokyklų tinklas, taip pat turbūt privatus valstybinis švietimas. Mes irgi tą klausimą nagrinėjome ir priklausomai nuo politinės jėgos skirtingai turbūt matome tuos dalykus. Šie dalykai yra, dėl kurių mes nesutariame, ir dėl ko nacionaliniame susitarime jų nėra.

– Ne paslaptis, kad rengiant susitarimo dėl švietimo projektą iš opozicijos buvo nemažai skepticizmo: anksčiau iš projekto rengiančios grupės ketino trauktis „valstiečiai“, dabar abejones dėl susitarimo reiškia socialdemokratai. Jūsų vertinimu, ar opozicijos kritika, kad į jų siūlymus ir nuogąstavimus rengiant dokumentą yra nepakankamai atsižvelgiama yra pagrįsta, ar vis tik tai daugiau bandymas politikuoti?

– Turbūt reikėtų paklausti kitų dalyvių, kaip jiems atrodė. Aš buvau moderatoriaus vaidmenyje. Visi pasiūlymai buvo diskutuoti, tai galiu atsakingai pasakyti. Ir visus diskutavome, analizavome, aptarėme, todėl kritika, jog kažkas buvo nediskutuota, manau, nėra visai pagrįsta. Aš manau, kad mes diskutavome viską, kas buvo (siūloma – ELTA), analizavome daug, daug ginčijomės dėl kai kurių dalykų, tai tą rezultatą, kurį turime, visi pasiekėme ir pasitvirtinome.

– Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pateikė pasiūlymus į kuriuos, pasak jos, būtina atsižvelgti dedant parašus ant galutinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto. Tarp politikės pateiktų reikalavimų – ambicingesnis lėšų švietimo sričiai skyrimas, pokyčiai finansuojant privačias ugdymo įstaigas, reikalavimas atsisakyti atrankų priimant moksleivius į mokyklas. Ar į šiuos reikalavimus valdantieji planuoja atsižvelgti?

– Aš tikrai nesprendžiu, ar bus atsižvelgta, ar ne, aš moderuoju procesą, čia jau visos darbo grupės ir kitų politinių jėgų sutarimas. Dėl atrankų, tai ir šiandieną jos yra negalimos į valstybines mokyklas, jeigu jos nėra specializuotos. Mes tiesiog turime įgyvendinti tai, ką esame patys pasitvirtinę. Tokių atrankų negali būti ir aš tam labai pritariu, kad į mūsų valstybines mokyklas tikrai negali būti atrankų, nebent jos yra specializuotos. Tai gali būti technologinės pakraipos, kur reikia tam tikrų gebėjimų ar polinkio tam tikro. Tai šis dalykas tikrai jau šiandien turi būti įgyvendintas ir jeigu kažkur tai vyksta, tai yra labai blogai, tiesiog reikia spręsti klausimą.

Į mūsų valstybines mokyklas tikrai negali būti atrankų, nebent jos yra specializuotos.

O ką jūs minėjote dėl finansavimo, tai finansavimas, manau, yra gana ambicingas. Mes labai ambicingai išskyrėme tikslus vienam mokiniui, kiek turėtų būti skiriama lėšų palyginus su EBPO vidurkiais ir taip pat kiek vienam studentui, kiek turėtų būti mokslui skiriama ir kiek šiandien skiriama, tai yra tikrai, sakyčiau, ambicingas planas. (...)

– Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad stringant susitarimo dėl švietimo projektui Prezidentūra galėtų imtis moderatoriaus vaidmens, žadėjo pagalbą iš Prezidentūros pusės. Tai ar buvo sulaukta kokios nors pagalbos iš Prezidentūros rengiant susitarimo dėl švietimo projektą?

– Taip, Prezidentūros atstovai dalyvavo, labai konstruktyviai teikė siūlymus, dalyvavo diskusijose.

– Galbūt esate paskaičiavę apytikslę sumą, kiek susitarimo dėl švietimo projekte numatytų tikslų įgyvendinimas gali pareikalauti lėšų?

– Jei susitarimas būtų priimtas, jo tikslams įgyvendinti ir didinant lėšų dalį, skiriamą mokiniui, studentui, moksliniams tyrimams, kiekvienais metais kasmet vidutiniškai reikėtų papildomai apie 120 mln. eurų. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

negali

negali portretas
versti testuotis

Kis

Kis portretas
Ministre,o ar nesprogs norinciukas nuo tokios reformos.Mokykla tikriausiai lankei,kai TS pradejo pirmaja reforma?Ka jus darote su ta reforma,negi tik dalinates pinigus?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių