J. Narkevičius: kova su korupcija bus tęsiama (interviu)

Naujasis susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius sako, kad stengsis savo darbais paneigti kritikų nuogąstavimus, ir žada aktyviai vykdyti kovą su korupcija.

Interviu BNS jis davė trečiadienį, pirmąją jo darbo dieną naujame poste, po darbo valandų.

– Kaip praėjo pirma diena ministerijoje?

– Tikiuosi, neišgąsdinau žmonių, netikėtumų nebuvo, buvo malonūs darbiniai pokalbiai, susitikimai su naujais žmonėmis, susipažinimas.

– Jūs sakot, kad susisiekimo sritis jums nėra nauja, nes jau turite patirties, daugiausia rūpinantis Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcija. Ar to užtenka, kad galėtumėte vadovauti visam susisiekimo sektoriui?

– Dažnas klausimas. Galvoju taip, kad ne vien šis atvejis susijęs su Susisiekimo ministerijos sferomis, bet yra ir daugiau. Mano ryšys su ministerijos kuruojamomis sferomis yra toks, koks yra. Ar jis pakankamas, ar ne, parodys ateitis, ir čia norėčiau baigti tą temą, nes tegul parodys darbai, kurie bus atlikti, ministerijos veikla.

- Viename interviu pastarosiomis dienomis sakėte, kad stengsitės tęsti gerus darbus, kurių yra nemažai. Tai kas tie geri darbai?

– Nenorėčiau tos temos gilinti, bet ministerijos valdymo elementai, pavaldžių įmonių pertvarka ir, be abejo, antikorupcinė veikla yra ta veikla, kuri yra teigiama.

– Vyriausiasis ministerijos patarėjas, atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus, Darius Kuliešius paliko ministeriją. Ar ieškote žmogaus į šią vietą?

– Dabar ieškome ir šiandien apie tai daug kalbėta, kad reikėtų į tą sritį atitinkamo specialisto, tęsiančio tą veiklą.

– Politologė Jūratė Novagrockienė apie jus pasakė taip: „Šis politikas nuo R. Masiulio skiriasi kaip dangus ir žemė. Labai abejoju, ar ten pavyks kažką nuveikti. Gali būti, jog bus bandoma stagnuoti ir nelabai judėti į priekį“. Ką pasakytumėt?

– Na, mes skiriamės, aš esu blondinas, jis yra brunetas, kiek žinau. Bet aš nenorėčiau komentuoti šito, kaip jau sakiau, tegul laikas parodys, kokia linkme judės ministerijos veikla, ar ji bus tęsiama, ar sugadins mano vadovavimas.

Jeigu sulauksiu prašymų, tai tada ir žinosiu, ką daryti. Bet, aišku, suvokiu, kad šie metai yra rinkiminiai metai, kad tas laikotarpis trumpina galimybę atlikti darbus.

– Nedaug laiko turite, 13-14 mėnesių. Ar įmanoma per tiek laiko padaryti, ką jūs susiplanavęs, užsibrėžęs?

– Vėlgi reikia daryti, reikia stengtis, kad darbai būtų atliekami greitai, efektyviai, be nereikalingo formalizmo, blaškymosi, reikia koncentruotis į rezultatą.

– Vienas tokių darbų tikriausiai bus žvyrkeliai. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis buvusiam ministrui Rokui Masiuliui priekaištavo, kad lėtai vyksta žvyrkelių asfaltavimo programa, į ką R. Masiulis atsakė, jog „valstiečiai“ yra prašę savo apygardose tiesti kelius ar asfaltuoti žvyrkelius be eilės. Jei sulauksite panašių prašymų, ką darysite?

– Jeigu sulauksiu prašymų, tai tada ir žinosiu, ką daryti. Bet, aišku, suvokiu, kad šie metai yra rinkiminiai metai, kad tas laikotarpis trumpina galimybę atlikti darbus ir tas politinis, priešrinkiminis niuansas, visos tos grėsmės yra įvertintos ir, aišku, tai nepadės realizuoti numatytų siekių. Faktas, kad parinkimas regioninių kelių asfaltavimui yra būtent pagal nustatytus kriterijus. Tą ir tęsim.

– Jeigu jūsų apygardos atstovai paprašys jūsų išasfaltuoti keliuką į tokį ir tokį kaimą, ką darysite? Gal esate anksčiau, būdamas Seimo nariu, gavęs tokių prašymų?

– Būdamas Seimo nariu, stengiausi realizuoti rinkėjų lūkesčius kuo greičiau, kuo geriau ir efektyviau, taigi, šį niuansą puikiai suprantu, bet dabar, be abejo, reikėtų žiūrėti valstybiškai ir jau negali būti tos patalynės tempimo į vieną ar kitą pusę, reikia matyti visumą ir ją gali garantuoti vienodi kriterijai.

– Ar esate gavęs tokių prašymų, ar esate kreipęsis į Vyriausybės atstovus, kad išasfaltuotų kokį kelią Trakų rajone?

– Ne, aš nenaudojau tos praktikos, tačiau aš nagrinėjau kriterijus, ar tinkamai parenkami regioniniai keliai pirmaeiliškumo prasme, ar visada jis nustatomas teisingai iš savivaldybių ir seniūnijų pusės. Nes ten yra subjektyvumo niuansas, ar lėšos naudojamos pagal pirmo būtinumo, ar pažįstamumo kriterijų. Tai stengsiuos, kad pagal pirmaeiliškumo poreikį tai būtų daroma.

Pavyzdžiui, Lentvario pervažos projektą pradėjau dar 2009 metais, buvo sukurta darbo grupė, šiandien yra 2019 metai ir dar projektas nerealizuotas, nors jau pabaigos stadija, ir per visus tuos metus mačiau, kad galima atlikti per mėnesį, o atliekama per ilgiau.

– Rangovai tiek kelių, tiek geležinkelių sektoriuje, esant ministru R. Masiuliui, buvo nepatenkinti, kad nevyksta rangos konkursai, kad nėra užsakymų. Žinau, kad kai kurie jų labai laukė permainų ministerijos vadovybėje, tikėdamiesi susigrąžinti buvusias pozicijas. Ką darysite?

– Esu nepriklausomas nuo tų rangovų arba įmonių įtakų, tikriausiai tai yra pliusas, kuris padės toliau siekti, kad darbai judėtų, antra, kad organizacinis procesas būtų maksimaliai antikorupcinis, ir trečia, kad sąlygos nevilkintų proceso ir sudarytų galimybę sektoriaus dalyviams plėsti savo potencialą, kad jie galėtų pirkti techniką, vystyti kelių pramonę, įnešti ir mokesčius į biudžetą.

– Atėjus R. Masiuliui, pasikeitė beveik visų ministerijos kuruojamų įmonių vadovai, kai kurie buvo atleisti dėl įtarimų neskaidria veikla, kiti dėl reorganizavimo. Ar yra tokių vadovų, su kuriais jums nebūtų pakeliui?

– Šiandien atsakyti į klausimą taip ar ne būtų neatsakinga. Dėl įmonės vadovo veiklos turi atsakyti rezultatas, o tam yra valdybos, priežiūros institucijos, kriterijai vertinimo, ir pagal tai reikia vertinti vadovybės veiklą. Jeigu tie rezultatai yra teigiami, tai, manau, ir vadovas vykdo teisingai veiklą.

– R. Masiulis nespėjo paskelbti naujo Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkurso. Šiuo metu vyksta teismai, buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus prašo grąžint jį į darbą. Ar jūs lauksite, kol teismai priims galutinį sprendimą, ar skelbsite konkursą?

– Tai rimtas klausimas. Dabar nepasakyčiau, ar taip, ar kitaip, norėčiau būti maksimaliai objektyvus, įvertinti ir teisinę situaciją, nes mes turime žvelgti ir į tai, kad, mano žiniomis, Klaipėdos uostas per paskutinius metus progresavo ir nešė valstybei didžiulį pelną. Taigi, jo veikla yra teigiama, tačiau negalėčiau sakyti, ar grąžinimas, ar konkurso neskelbimas būtų geriausia išeitis. Mes vertinsime labai rimtai, objektyviai ir teisiškai šią situaciją.

– Teismas gali užtrukti ir metus, o gal ir ilgiau, tai klausiu dar kartą – ar jūs lauksite? Ar tokį ilgą laiką uostas gali būti be vadovo?

– Turėsiu nuodugniai išanalizuoti ir tada priimsime sprendimą. Turėsime užtikrinti naudingą valstybei ir efektyvų uosto funkcionavimą.

– Ponas Vaitkus buvo atleistas dėl to, kad jo bei „valstiečių“ sąrašo rinkimų kampaniją rėmė uosto verslininkai I. Udovickis, V. Dambrauskas ir kiti. Tai, kad jis supainiojo interesus, patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o teismas pasakė, kad jis atleistas teisėtai. Ką darytumėte jūs panašiu atveju?

– Nepaisant to, ar tai naudinga, ar žalinga organizacijai, turi būti absoliutus skaidrumas ir interesų konfliktų vengimas. Tai nustatyti gali atitinkamos institucijos, jeigu jos tai nustato, tai yra pagrįstas vertinimas ir veiksmas. Tas kelias turėtų būti vienintelis.

– Yra pradėtas Klaipėdos uosto viešųjų pirkimų auditas, ar jį tęsite?

– Mano planuose ir visos komandos auditų vertinimas bus vienas iš greitų darbų, nes per garsiai visur apie tai buvo kalbėta. Jeigu auditas nustato būtinus pakeitimus, tai reikia koncentruotis į tas išvadas, atlikti kuo greičiau pakeitimus.

- Kai tvarkėte Lentvario pervažos reikalus, ar teko susidurti su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka?

– Ne, tiesiogiai su ponu Dailydka aš nebendravau.

– Tiek ponas Udovickis, tiek ponas Dailydka ir įkūrę geležinkelio bendroves, vienas turi „Gargždų geležinkelį“, kitas „LGC Cargo“, abi jos kelerius metus siekia gauti geležinkelio pajėgumų vežti krovinius Lietuvoje, tačiau nesėkmingai. Kita vertus, ES geležinkelių direktyva įpareigoja Lietuvą liberalizuoti rinką. Kokia čia Jūsų pozicija?

– Mano žiniomis, geležinkeliai turi pirmumą laikyti tuos maršrutus, bet jeigu yra laisvumas, tai gali pretenduoti ir kiti vežėjai. Niuansas gali būti tas, kad dėl įvairių priežasčių, dažnai pagrįstų, užsakyti pajėgumai lieka tušti, nes neatsiranda tuo laiku krovinių ir per tą laiką lieka galimybė neišnaudota, tai reiškia, kad į valstybės biudžetą mokestis neįplaukia. Šį niuansą reikėtų išnagrinėti.

– Dar būdamas Seimo nariu, esate inicijavęs tarparlamentinių ryšių su Baltarusija grupę. Lietuvos geležinkeliai ir uostas labai susiję su baltarusiškais kroviniais, tuo metu kartas nuo karto iš Baltarusijos pasigirsta kalbų, kad jie nukreips krovinius per Latvijos ar kitus uostus. Ar jūs planuojate ta kryptimi dirbti?

– Platus klausimas, jis turi daug poteksčių ir potemių. Atsakymas būtų toks – Lietuvos valstybė yra apsisprendusi dėl savo politikos nacionalinio saugumo požiūriu, tai prioritetas numeris vienas. Visos veikos turėtų būti vykdomos taip, kad ne tik nepakenktų, bet stiprintų mūsų valstybės saugumą. Tai nediskutuotina. Kitas dalykas, Pabaltijo šalys bando atrasti palankiausias sąlygas vystyti ir tranzitą, ir uosto veiklą. Klaipėdos uostas turi būti ne tik konkurencingas, bet ir pagrindinė vandens arterija regione.

– Jūsų laukia nemažai susitikimų su latvių, estų, lenkų kolegomis, pokalbiai Briuselyje taip pat bus jūsų darbotvarkėje, nes yra bendras „Rail Baltica“ projektas, neišspręstas Vilniaus–Kauno atšakos finansavimas, teks derėtis dėl naujos finansinės perspektyvos. Ar jums nekils sunkumų komunikuojant, nes jūs ir patys neslepiate, kad nemokate anglų kalbos? O gal planuojate ją greitai išmokti?

– Neatsakysiu į šį klausimą. Faktas, kad tai įneša tam tikrą nejaukumą, nėra čia paslapties, reikės kompensuoti šitą dalyką kitais būdais.

– O kas yra kiti būdai?

– Yra būdai išnaudoti galimybes tų kalbų, kurias žinau, mano gimtoji lenkų kalba yra gana reikšminga, ypač kalbant apie mūsų regioną. Mokėjimas įvairių kalbų yra pliusas, o ne minusas. Žinau lenkų kalbą ir kitas kalbas, tai, be abejo, padės. Be to, manau, kad mums reikia stiprinti ir lietuvių kalbos vertę ir naudojimą, jeigu ES gerbia visas kalbas visų valstybių, tai gal mums būtų papildoma galimybė, išreiškianti lietuvių kalbos vertę.

– Dėkoju už pokalbį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
ŠAUNU: "Be to, manau, kad mums reikia stiprinti ir lietuvių kalbos vertę ir naudojimą, jeigu ES gerbia visas kalbas visų valstybių, tai gal mums būtų papildoma galimybė, išreiškianti lietuvių kalbos vertę" - !!!

koks

koks portretas
Narkevičius dabar nežinome, bet kažkadaise Salininkų mokykloje šaunus mokytojas buvo

Anonimui Pidarui

Anonimui Pidarui portretas
Prajuokino visai dienai
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių