- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
-
G. Nausėda: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos lydere
Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kurorte Davose prezidentas Gitanas Nausėda Europos lyderiams surengtose pietuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje".
Susitikime Europos valstybių vadovai dalijosi mintimis apie Vidurio ir Rytų Europos plėtros iššūkius, susijusius su vidutinių pajamų spąstais bei lėtėjančiu ekonomikos augumu pasaulyje. Lyderiai sprendė, kokios priemonės padėtų užtikrinti tvarų valstybių ekonomikų augimą.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad didžiausią potencialą ekonomikos augimui mato pritaikant žaliąsias technologijas ir skatinant skaitmenizavimą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Šie procesai turi būti nukreipti į gyventojų gerovės skatinimą, paremti inovacijomis ir efektyvios energijos gavyba.
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, prezidentas parėmė Europos Komisijos pasiūlytą naująjį „Žaliąjį susitarimą" („Green deal"), kuris, pasak G. Nausėdos, pareikalaus Europos valstybių mobilizacijos, pokyčių šalių įstatymų bazėse ir atitinkamų finansinių išteklių.
„Matome Europą, besivadovaujančią šiuo drąsiu susitarimu, ir tikime jo sėkme. Vis tik turime užtikrinti, kad trečiosios šalys, pateikdamos energiją į rinką, gamins ją besiremdamos aukščiausiais aplinkosaugos standartais ir inovatyviomis gamtai draugiškomis technologijomis“, – teigė prezidentas.
Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra.
Jis priminė, kad „Žaliojo susitarimo" Europa paskatins kurti ir plėtoti aplinkai palankų verslą, inovacijas, gamybą, sveikatos apsaugą. Tai bus visiškai naujos kokybės ekonominis etapas, kuris pareikalaus naujos kartos lyderystės gebėjimų, kartu turintis potencialo tapti naujos visuomenės ir naujai traktuojamos gerovės pradžia.
Lietuvos vadovas kalbėjo ir apie skaitmenizacijos plėtrą bei jos keliamus iššūkius.
„Nors skaitmeninių technologijų plėtra žada efektyvesnius procesus daugelyje sričių, neturime pamiršti technologijų saugumo klausimo. Neretai inovacijos plinta greičiau nei mūsų kritinis mąstymas, todėl susiduriame su augančiomis kibernetinio ir hibridinio saugumo grėsmėmis“, – pridūrė prezidentas.
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuvai puikiai sekasi susidoroti su kibernetinėmis grėsmėmis, turint vieną pažangiausių Europoje kibernetinio saugumo centrų Kaune. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau žengia skaitmeninės ateities keliu, kurdama reguliuojamų finansinių technologijų bazę.
„Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra“, – sakė prezidentas.
Antradienį Lietuvos vadovas taip pat planuoja pasimatyti su Japonijos tarptautinio banko atstovais, Sakartvelo ministru pirmininku ir dalyvauti Pasaulio ekonomikos forumo penkiasdešimtmečiui skirtoje vakarienėje su forumo įkūrėju Klausu Schwabu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...