Išgirdę ministrės kalbą, estai puolė pirkti žvakių ir žibintų: o kas laukia lietuvių?

„Turime būti pasiruošę, kad Rusija gali atjungti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo elektros tiekimo. Nors Estija skubiai desinchronizacijai ruošėsi daug metų, tiekimui nutrūkus gali kilti laikinų problemų. Išmintinga ruoštis visiems: valdžiai, verslams, gyventojams. Skatinu galvoti, kaip tvarkytis nutrūkus elektros tiekimui“, – įspėjo Estijos ministrė pirmininkė Kalja Kallas.

Ši kalba Estijoje sukėlė tikrą paniką. Žmonės puolė pirkti žvakių, elektros generatorių, žibintų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pulti į paniką ir parduotuvėse pirkti krūvos žvakių, anot energetikos ministro, neprireiks net ir blogiausiu atveju.

„Lietuva visą laiką tam ruošėsi ir mūsų operatorius turi detalius planus tokiam atvejui. Visų rizikų scenarijus parengtas, situacija valdoma“, – ramino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Teigiama, kad pasiruošimas tokiai situacijai pradėtas rengti dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.

„Pastoviai tikrindavome blogiausius įmanomus scenarijus su Baltijos šalių operatoriais ir jei Rusija supyktų, atjungtų mus, kokius žingsnius darytume“, – teigė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Ministras D. Kreivys tikino, kad net jei elektros tiekimas nutrūktų, tai Lietuvos neišgąsdins. Tokiu atveju Lietuva turi avarinį prisijungimą prie kitų Europos elektros tiekėjų tinklų.

Pastoviai tikrindavome blogiausius įmanomus scenarijus su Baltijos šalių operatoriais ir jei Rusija supyktų, atjungtų mus, kokius žingsnius darytume

„Lietuva paleido sinchroninę jungtį su Lenkija, ją išbandė, taip pat išbandyti visi Elektrėnų energetiniai pajėgumai. Visi mechanizmai suderinti, su Lenkija paruoštas avarinis planas“, – sakė D. Kreivys.

Triukšmas dėl nieko?

Tačiau „Litgrid“ skaičiavimais Baltijos šalims užtektų ir vietinių energetinių pajėgumų.

„Mes turime galingą Elektrėnų elektrinę, latviai turi Rygos dvi termofikacines elektrines, estai turi skalūnus ir rezervinių dujinių elektrinių“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Ekspertai pabrėžia, kad prioritetu išlieka saugumas, tad atsipalaiduoti negalima. Žmonės raginami pasitikėti institucijomis, mat elektros tiekimas tai visų Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimas.

„Į infrastruktūros saugumą visą laiką reikia kreipti dėmesį, saugumas nėra baigtinė būsena. Visada atsakingos institucijos turi dėti pastangas ir stebėti padėtį“, – pabrėžė rytų Europos studijų centro analitikas Gintaras Bagdonas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energija atpigo penkiais proc. Tam didžiausią įtaką turėjo pasibaigę remonto darbai Estijos tinkluose, padidinę elektros pralaidumą iš Estijos į Latviją apie 30 proc.