Biudžetininkų algų kėlimui reikės daugiau kaip 300 mln. eurų

Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui svarstyti strategiją, kaip iki 2025 metų didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas.

Po pernykščio mokytojų streiko inicijuotoje strategijoje numatyta didinti atlyginimus pedagogams ir kitų sektorių darbuotojams, taip pat per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Vyriausybės duomenimis, strategijai įgyvendinti kitąmet prireiks daugiau nei 300 mln. eurų. Tačiau dokumentui nepritarė darbo grupėje dalyvavusios profsąjungos, teigusios, kad algų augimą labiausiai pajus vadovai, o ne mažiausiai uždirbantieji.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad strategija rodo „labai aiškius įsipareigojimus iš šios Vyriausybės“ ir „leis užtikrinti ilgalaikį viešojo sektoriaus finansavimą, tvarų finansavimą nepriklausomai nuo to, kaip keisis politinės valdžios šalyje“.

„Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimas taip pat vieningai pritars ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijoje numatytiems principams ir pagrindiniams prioritetams“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius kitiems metams, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Plane numatyta kitąmet nuo 10 iki 15 proc. didinti pedagogų, dėstytojų bei mokslo darbuotojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, mažiausiai uždirbančių vidaus tarnybos statutinių pareigūnų algas ir nuosekliai jas kelti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Strategijoje taip pat numatyta, kad mažiausia kvalifikuoto darbuotojo pareiginė alga 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. VDU, o 2025 metais – ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojų vidutinė alga 2020 metų viduryje būtų ne mažesnė nei 3,25 tūkst. eurų, o slaugytojų – ne mažesnė kaip 1,6 tūkst. eurų. Ateityje ketinama jų algas didinti taip, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU.

Taip pat žadama mažinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių skirtumus.

Strategijoje siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio 2021 metais neturėtų viršyti penkių kartų.

Plane numatomas ir siekis 2021 metais biudžetininkų algos kintamąją dalį sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. algos, tuo pačiu didinant nekintamų koeficientų viršutines ribas.

Strategijoje taip pat numatytas ketinimas dalį biudžetininkų algų augimo siekti su pasiekiamais rezultatais.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritarė strategijai, nors jos atstovai dalyvavo darbo grupėje. Ji teigia, kad strategija nenumato, kad pirmiausiai darbo užmokestis būtų didinamas mažiausiai uždirbantiesiems, o daugiausiai naudos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių