Ministerija: Rusija geros valios Lietuvos atžvilgiu nerodo

VĖL ESAME KRYŽKELĖJE? Dabar gyvenančiai vidutinio ir vyresnio amžiaus kartai vieną pasirinkimą jau teko patirti. Lietuvos Sąjūdžio laikais viskas atrodė kur kas suprantamiau. Nors ir nebuvo aišku ar imperija mus nesutryps, bet viltis gyventi laisvoje šalyje daugumą mūsų šalies gyventojų suvienijo ir tuomet pakako mūsų viešo ryžto ir prasmingų dainų. Euforija pradėjo tirpti, kai ne visi lūkesčiai pildėsi norimomis apimtimis ir norimu laiku. Štai tada ir pradėjome suvokti, ką reiškia gyventi imperijos pašonėje kartu su tuntais kolaboravusių mankurtų ir trimis spalvomis persidažiusiomis prokomunistinėmis grupuotėmis. Lyg mums dar būtų maža savo "kadrų", nebuvo mums "gailima" įtakos iš Rytų. Nors per pirmus du dešimtmečius "hegemono" palikuonims, pasitelkus net ir "burokines" jėgas perimti beveik visas politines, finansines ir informacines galias į savo rankas, tačiau labiau besidomintiems mūsų šalies politiniu ir ekonominiu gyvenimu nesudarė didesnių sunkumų atsirinkti kas yra kas. Pastarieji keli metai gerokai sujaukė bei supainiojo net ir tokį aiškumą. Į tokią sumaištį žengėme jau kiek anksčiau. Geriau visą tai galime suprasti, jei pažvelgsime į aukščiausių šalies pareigūnų - prezidentų laiko tėkmę. Jei su Sąjūdžio ir Lietuvos lyderiu V.Landsbergiu buvo lyg ir viskas aišku, tai perdavę aukščiausią postą LKP pirmajam sekretoriui AMBrazauskui bei jo aplinkai, manau šiek tiek nustebinome demokratinių šalių visuomenes. Juk į Lietuvą savo laiku buvo žiūrima kaip į sovietinės imperijos skaldymo ledlaužį. Ir še tau... Dabar ta AMB aplinka mėgsta priminti, kad jei ne jų atsiskyrimas nuo motininės SSKP, laisvos Lietuvos nebūtų. Norima neprisiminti, kur stūmė "Stepas po Stepo" siūlymai lemtingos Kovo 11-os dienos išvakarėse. Ši diena galėjo tapti laisvės galutinio palaidojimo diena, nes projektas svarstymui jau gulėjo ant sojūzo generalinio darbastalio. SSRS AT jį turėjo svarstyti 11d. rytą. Net ir prezidento V.Adamkaus vadovavimo metais dar galima buvo viltis, kad nebus Lietuva vėl nutempta ten, kur jau buvo. Nors kokia prezidento pasiūlyta "Naujoji politika" atrodė ganėtinai naiviai, tačiau šios žlugimas dar nebuvo tragedija. V.Adamkus sugebėjo laviruoti taip, kad net ir politinei kairei teko taikstytis su jo pasislinkimu iš kairės politinio centro link. Todėl paskutinei prezidento kadencijai socdemai jo jau nerėmė, o pasirinko K.Prunskienę. Kaip teigė Č.Juršėnas, "politiškai artimesnę". Dar ir tada buvo daug kas aiškiau. Kaip aiškiai galėjome matyti, kaip seni "hegemono" kadrai, pasitelkę komjaunimo aktyvistus ir net nusikaltėlių grupes "prichvatizavo" valstybės turtą. Štai kada išryškėjo teisėsaugos neigalumo pirmieji ryškūs požymiai. Kontrabandinis, finansinis savavaldžiavimas "vsio zakonno" principu įsigalėjo taip, kad apie kokias nbors didesnes permainas teisėsaugos institucijose net kalbos nebuvo. Kaip sakoma, vieni kitus "stogavo". Amžiais tokia "kriminalinė romantika" tęstis negalėjo. Atsirado tokių, kurie panoro paryškinti Augėjaus arklidžių turinį. Negalėjo tai patikti tiems, kurie tokią "sistemą" kūrė ir ja naudojosi. Keli kriminaliniai skandalai leido suprasti, kad priemonės slopinti tiesos siekiams daug nesirenkamos. Jos kartais galėjo būti išspręstos stalininiu metodu, kai "žmogus tampa problema". Masinių priemonių, kai tai pavadinama tik "statistika" dar nepasiekėme, tačiau pavienių galimų pavyzdžių netrūko. Kai dėl pedofilijos ir žudynių skandalo tarpusavyje susirėmė netgi teisėsaugos institucijos, tapo akivaizdu, kad grimstama vis gilyn. Kalbėsiu tiesiai šviesiai. Lietuvos politikai šioje situacijoje tikrai nesublizgėjo. Kokie tie interesų ratai ir kaip jie susipynę gali gerai žinoti tik jie patys, tačiau kai išsiplauna netgi įprastinės politinės pozicijos ir netgi moralės sampratos, tai darosi labai neramu. Galima buvo suprasti socialdemokratais pasivadinusių "hegemono" palikuonių norą turėti "buferinę zoną", tačiau kai joje saugiai įsikūrė "burokinės" paksoidų ir darbiečių jėgos - situacija gerokai keitėsi. Nedaug trūko, kad pastarosios politinės grupuotės galėjo perimti iniciatyva jau per paskutinius Seimo rinkimus. Tokiai baigčiai turėjo įtakos ir prezidentės D.Grybauskaitės pozicija, kuri aiškiai nepritarė "prisidirbusių" darbiečių gelbėjimui. Tad nenuostabu, kad kairiosios jėgos vis labiau ja nusivilia, o jų visokie "klakeriai" pradėjo kibirais pilti purvą ant jos galvos. Ta praeitis neužmirštuolėmis nekvepia, bet tai tik praeitis. Prezidentės dabartis, ypač paskutiniai jos metai ryškiai demonstruoja, kad prezidentė yra apsisprendusi gyventi laisvoje, demokratiją kuriančioje Lietuvoje. Klaidų ir klaidelių būta. Kas be ko. Bet generalinė linija yra aiški, tad ir kairios koalicijos kiek prislėptas įniršis visiškai suprantamas. Kalbant apie nūdienos realijas, negalima neprisiminti ir paskutinio pedofilijos ir žudynių skandalo. Jei kas jo pradžioje būtų teigęs, kad jis pajėgs taip suskaldyti mūsų politikos ir vykdomosios valdžios atstovus - sunku būtų buvę patikėti. Visuomenės daugumą keistomis versijomis įtikinti sunkiau. Kai šalyje tiek daug melo, tai mažos mergaitės liudijimas, kad "dėdė nuogas" - lemiamas, kad ir kas kaip bekalbėtų. Pradėjo Seimas spręsti šią istoriją prasmingai, o kur nusirito? Kas išgąsdino mūsų rinktus atstovus? Užkulisinė intrigos ar dar kas? Ta proga verta priminti, kad visokios spekuliacijos kolektyviai paliekant posėžių salę balsavimo metu - demokratijos grimasos. Piliečiai rinko savo atstovus, kad jie jų valią išsakytų. Ir tikrai ne tokioms manipuliacijoms. Kiekvienas Seimo narys privalo dirbti pagal savo sąžinę. Jei kas pajaučia, kad tokią jau prarado, tai jam politikoje ne vieta. Tenka pripažinti, kad visa eilė politinių pasistumdymų ir balsavimų parodo tam tikrą politinę sumaištį, kuri, dargi pakurstoma purvasklaidos, daro didelę žalą mūsų šalies įvaizdžiui ir visuomenės siekiams gyventi valstybėje, kur gerbiama šalies konstitucija, žmogaus teisės ir sąžiningas gyvenimo būdas. Tiesos ir teisingumo niekados negali būti per daug. Turėsime to tiek, kiek sugebėsime sutartinai patys pasiekti.

kas Lietuvos atžvilgiu gali rodyti gera valią, - jeigu patys lietuviai Lietuvos valdžioje vienas su kitus ėdasi, o nesprendžia čia gyvenančių žmonių problemų.... Jei lietuviai negerbia patys savęs, vieni kitų,- tai niekuomet nesulauks savo atžvilgiu geros valios nei iš vienos šalies: tiek Rusijos tiek JAV tiek Europos sąjungos......Pradėti reikia gerą valią rodyti nuo savęs!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Be to reikia ir kitus mokėti vertinti ir gerbti, nekalbant apie savo ŠAlį...............