Orkas Maskvoje treniruojantis lietuvis atsisakė pasiūlymo keisti pilietybę

Pernelyg savimi pasitikėti – klaida

Klaipėdoje palikęs namus, žmoną ir tris vaikus, Filipas atvertė visiškai naują gyvenimo lapą. Atvykęs į Maskvą čia neturėjo nė vieno draugo, tad daugiausia laiko leisdavo su orkomis.

Pasak šių gyvūnų trenerio, daug kas jas lygina su delfinais, galvoja, kad treniravimo procesas panašus ir toks pats smagus, bet iš tikrųjų nieko panašaus. Norint prieiti prie orkos, reikia pažinti jų mąstymą.

„Tai didelio intelekto gyvūnas, kuris tave „nuskenuoja“ nuo a iki z, kuris žino kiekvieną tavo veiksmą ir visą veiksmų seką. Jis puikiai žino, kas bus, ko tu iš jo nori. [...] Jaudulys ir pagarba – tai mano pirmi įspūdžiai, kurie išliko ilgai. Kiekvienąkart, kai prieini, suvoki, koks tai stiprus ir galingas gyvūnas. Tai išliko ir dabar. Tik gal dabar daugiau yra tarpusavio pasitikėjimo“, – atskleidžia Filipas.

Tokio darbo, kokį gavo Filipas, norėtų daugybė nuotykių ieškotojų, daugybė jaunų ekstremalų. Tačiau retas atitinka keliamus reikalavimus. O mūsų tautiečio kandidatūra tiko idealiai.

„Matote, specialistų yra, bet vienas pirmųjų jų norų buvo tas, kad [su orkomis] dirbtų žmonės, kurie daugiausiai dirbo su šiaurės jūrų liūtais, kaip aš. Nes žmonės, kurie dirba su šiaurės jūrų liūtais, žino, ko prisibijoti, kas gali nutikti, jie yra labiau atsargūs. Tai buvo pirmas kriterijus. Antras kriterijus buvo darbo su kelių rūšių gyvūnais patirtis. Na, turbūt to užteko“, – mano „Emigrantų“ pašnekovas.

Mielai bendraujantis, visada besišypsantis Filipas yra kuklus vyras. Savęs ir savo pareigų nelinkęs sureikšminti. Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad Valstybiniame Maskvos jūrų akvariume įsidarbinęs žemaitis oficialiai yra vienintelis pasaulyje lietuvis, dirbantis orkų treneriu.

„Maskvos jūrų akvariumas – tai didžiausias delfinariumas Europoje. [...] Atsidarė visai neseniai – turbūt ne pilni metai, kai esame atviri lankytojams. Prieš tai vyko repeticijos, buvo ruošiamos programos“, – pasakoja Filipas.

Pasirinkęs šį darbą klaipėdietis smarkiai rizikuoja. Jis žino, kad tai tiesiogiai pavojų gyvybei keliantis darbas ir kiekvienas jo susidūrimas su orkomis gali būti paskutinis.

Maskvos jūrų akvariume su orkomis dirba penki specialistai, nors turėtų dirbti penkiskart daugiau. Tačiau nėra tiek specialistų. „Dabar bandome užauginti savus. Tai nėra paprasta. Žmogus jau turi turėti tam tikros patirties, kad prie jų prieitų. [...] Man visą laiką atrodė, kad kiekvieno trenerio svajonė yra galų gale dirbti su orkomis, bet pasirodo, kad ne – žmonės bijo, nenori rizikuoti“, – sako Filipas.

Jo teigimu, kai lipi į vieną baseiną su gyvūnais, negali parodyti savo priešiškumo ar baimės.

„Aš – avantiūristas. Aš turiu baimių ir aš esu visiškai sveikas. Yra momentų, kai labai išsigąstu. Būdavo šiokių tokių incidentų, kai supratau, su kuo dirbu“, – neslepia orkų treneris.

Jo treniruojamos orkos per įspūdingus šou atrodo draugiškos, linksmos ir žaismingos. Tačiau bet kurią akimirką milžiniškas gyvūnas gali pasielgti visiškai neprognozuojamai. Lietuvis tam turi būti pasirengęs.

„Turbūt visų profesionalų klaida – kad tiek savimi pasitiki, jog anksčiau ar vėliau tai nutinka. Jeigu to nepamiršti, tai, duok Dieve, nenutiks. [...] Nereikia įsivaizduoti, kad tu jau viską apie jas žinai. Nė velnio nežinai ir niekada iš tikrųjų nežinosi. Per tuos dvejus metus aš turiu daugiau klausimų negu atsakymų ir jų turbūt daugės“, – mano Filipas.

Jeigu jums kyla klausimas, ar atėjęs į orkų pasirodymą, galėsite prieiti artyn, galbūt net nusifotografuoti, mūsų tautietis sako – nieko panašaus būti negali.

„Su orkomis nesifotografuoja, tai gyvūnai, su kurias bendravimas vyksta per atstumą. Čia „Maskvariume“ mes išvis turbūt arčiausiai dirbame su jomis, nes ir plaukiojame, ir prieiname. Daug kur pasaulyje treniravimo procesas vyksta per atstumą, patys treneriai neprieina būtent saugumo sumetimais“, – „Emigrantams“ pasakoja Filipas.

Atsisakė pasiūlymo keisti pilietybę

Lygindamas tai, ką turėjo Klaipėdoje, ir tai, ką turi dabar, Filipas sako, kad skirtumas – didžiulis. Gimtajame mieste apsukos buvo daug mažesnės, viskas paprasčiau ir galbūt širdžiai mieliau. O Maskvoje – jaučiasi didybė, nuolatinis spaudimas. Pasak Filipo, sunkiau, bet tuo pat metu jautiesi labai svarbaus šou dalimi.

„Klaipėdoje kūrybinės laisvės gal buvo daugiau, aš nebuvau spaudžiamas laiko, režisierių reikalavimų, o čia yra labai globalus šou, tu negali daryto tai, ko tu nori, yra kažkoks projektas, kažkokia vizija ir tu ją įgyvendini su visais kitais, kaip teatre. Dalyvauja ir akrobatai, cirko artistai, operos dainininkai, delfinai, vėpliai, orkos. Tu – ne vienas, yra šimtai žmonių. Man tai nerealus iššūkis. Buvo didelė dilema ir net skausmas, nes aš Klaipėdoje pripratau dirbti vienas. Aš buvau pats sau, aš turėjau savo jūrų liūtus“, – sako Filipas.