Už baliečio ištekėjusi lietuvė: apie tai, kas moters laukia, kai ji Balyje pastoja

E. Sarka Sutama sako, kad visos turistų pamėgtos pramogos ir prabanga tėra vakariečių primesta kultūra, neturinti nieko bendra su tikruoju Baliu. Gyvendama su vietiniais žmonėmis ji matė labai kuklią buitį, vadovaudavosi amžius gyvuojančiais papročiais ir dalyvaudavo šokiruojančiuose šamanų ritualuose. Tokių, pasak jos, tikrai nemato nė vienas prašalaitis turistas.

Pasak Eglės, įvairios ceremonijos, kurios vakariečius neretai gali sukrėsti, yra įprasta baliečių gyvenimo dalis. Į jas nuo pat ankstyvų dienų įsitraukia ir mažieji bendruomenės nariai. Moteris prisiminė, kad kartą nusprendusi iš arčiau pamatyti apeigų metu atliekamus ritualus, vos pati nepaniro į transo būseną.

LNK nuotr. 

Prieš 11 metų sulaukusi pakvietimo studijuoti Balio menų universitete, Eglė net nedvejojusi susikrovė lagaminus ir išskrido ieškoti nuotykių. Moteris prisipažino, kad tuo metu gavo gana kuklią stipendiją, kurios vos užteko pragyvenimui. Vis tik noras iš esmės pakeisti savo gyvenimą buvo toks stiprus, jog ji labai greitai išmoko prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių.

Pamažu prisijaukinusi naują kraštą, Eglė nė nepastebėjo, kai į jos širdį netikėtai pasibeldė meilė vietiniam baliečiui. Moteris sakė, kad jų pažinties istorija labai paprasta – simpatija užsimezgė tiesiog universiteto erdvėse.

Draugiški Eglės ir jos būsimo vyro – Oka – santykiai netrukus peraugo į romantinę meilę. Tačiau studijų metai ėjo į pabaigą ir bendra poros ateitis pakibo ant plauko. Ir tuo metu, kai klausimų bei nerimo buvo daugiau nei atsakymų, likus vos penkioms dienoms iki skrydžio į Lietuvą, Eglė sužinojo, jog laukiasi. Būtent tai ją paskatino Balyje pasilikti ilgesniam laikui.

Kai moteris pastoja, ją baliečiai priima į šeimą be jokių kalbų, nes jiems tas vaikas reiškia, kad kažkas reinkarnavęsis grįžta iš jų šeimos. 

„Kai moteris pastoja, ją baliečiai priima į šeimą be jokių kalbų, nes jiems tas vaikas reiškia, kad kažkas reinkarnavęsis grįžta iš jų šeimos. Jiems net nėra jokių klaustukų, jokių dvejonių, ką daryti. Kai sužinojau, kad laukiuosi ir jam pasakiau, iš karto pasakė, kad aš tave vesiu“, – „Bus visko“ laidoje pasakos Eglė. 

Norėdami vienas kitam prisiekti amžiną meilę, įsimylėjėliai turėjo vadovautis vietinėmis tradicijomis ir nueiti gana ilgą kelią. Naujieną, jog nori vesti vietine kalba nekalbančią užsienietę, Oka pirmiausia turėjo pranešti savo šventikei mamai ir broliui. Porai gavus vyro šeimos pritarimą, Eglė turėjo priimti hinduizmą. O tada, per dvi savaites atlikę galybę aukojimų, mylimieji galiausiai iškėlė vestuves. Didžiules vestuves, kuriose apsilankė visa apylinkės bendruomenė – apie 300 šeimų.

LNK nuotr. 

Teisę gyventi Balio saloje Eglei užtikrino socialinė viza, priklausiusi jai todėl, kad buvo ištekėjusi už vietinio vyro. Vis dėlto, norėdama pratęsinėti tokią vizą, ji kas pusmetį turėjo skraidyti į Singapūrą. O galiausiai Eglės pase įvairių štampų atsirado tiek, jog nebeužteko vietos naujiems leidimams. Taip moteris buvo priversta galvoti, kur ir kaip jai reikės atnaujinti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Kelionė į tėvynę buvo sudėtinga. Šeima neturėjo jokių santaupų nei lėktuvo bilietams, nei pragyvenimui Lietuvoje. Tad Eglė buvo priversta ieškoti finansinės pagalbos alternatyvų.

Galiausiai įveikę visas kliūtis, Eglė ir Oka į Lietuvą grįžo 2015-ųjų metų lapkričio mėnesį.

Vyras atviravo, kad įspūdis, kurį tuo metu paliko pilkas mūsų šalies dangus, skurdi gamta, pernelyg anksti besileidžianti saulė ir gana atšiaurūs žmonės, buvo niūrus. Vis dėlto, jis suprato, kad tai yra jo naujieji namai ir užuot skundęsis aplinkybėmis, Oka nusprendė imtis veiksmų. Netrukus jis susikūrė tokią aplinką, kurioje jam būti šiandien yra malonu.

Dabar jau daugiau nei septyneri metai, kai Eglė kartu su iš Balio kilusiu vyru bei dviem judviejų atžalomis gyvenimą kuria Lietuvoje. Čia jie šalies gyventojus pažindina su indonezietiška kultūra, tradicijomis ir papročiais.

Visa istorija – antradienio vakarą, 20 val. laidoje „Bus visko“ per LNK.