Trys santuokos su brazilu ir gyvenimas tarp žiurkių

"Džiovintus vaisius su šokoladu, įvyniotus į popierėlius, vežame į restoraną. Kai jis neturi pinigų, mums duoda ryžių arba manijokų, – Lietuvoje tai – sunkiai įsivaizduojama situacija. – Pirkome karvių, bet neturėjome kuo sumokėti, todėl atidavėme savo visureigį. Reikėjo iškasti šulinį, ieškojome, kam reikia visureigio. Ir tokių mainų labai daug."

Svarbiausia – gyvybė

Ką ji pasakytų skeptikams, kurie kritikuos dėl tokio pasirinkto gyvenimo, ypač galvojant apie vaikus?

"Vaikai auga ne mokykloje – faktas, – įsitikinusi buvusi chemijos mokytoja. – Pagrindą turi pakloti šeima. Mano vaikai daugiau išmoko ne mokykloje, bet būtent šeimoje. Vyresnysis sūnus po gyvenimo Brazilijoje pastebėjo, kad per metus įsisavino daugiau šeimos vertybių nei per visą laiką iki tol. Jis matė, kaip bendrauja, žaidžia šeimos, kaip dirba žmonės. Ir pats buvo dalyvis."

Lietuva Rasai labai patinka, ir nors vyrui čia šalta, jie abu, radę tinkamą verslą, mielai atvyktų čia gyventi.

Tačiau kol kas Rasa turi bilietą į Braziliją lapkričio mėnesiui.

"Svarbiausia yra gyvybė. Visa kita atsiranda, ir kol gyvas, kol kvėpuoji, gali viską išspręsti", – tokia Rasos gyvenimo filosofija.

Kaip ji gyventų vėl Lietuvoje, kai tarsi pažėrė kritikos savo tėvynės vyrams ir išgyrė brazilus?

"Oi, Lietuvos vyrai – nuostabūs ir labai geri! Dabartinėms Lietuvos moterims yra ko pasimokyti, – nustebino R. de Silva ir pripažino, kad Lietuva, kai jį grįžo po dvejų metų, atrodo daug gražesnė, finansiškai turtingesnė, žmonės šviesesni, intelektualesni. – Tačiau nematau moters meilės, intymumo, kūniškumo, jos buvimo moterimi."

Kai Turkijos oro lėktuvu ji skrido į tėvynę, atkreipė dėmesį, kad lietuvės moterys atrodo pernelyg karingai. Joms trūko šilumos ir meilės.

"Joms svarbu prestižinis automobilis, kaip uždirbti ir vartoti pinigus, nepriekaištingas išsilavinimas, gražiai atrodyti, – Bet materialiai nedaug turėdama Brazilijoje Rasa laimingesnė ir saugesnė. – Vis dlėto Lietuva turi labai daug: dvasingumo, materialaus turto, nuostabių vyrų. Mums trūksta tik šeimos, o tai gali sugrąžinti tik moters šiluma ir meilė."

Ištraukos iš Rasos de Silvos knygos "Emigracijos gracija"

  "...visada turiu būti budri - akimirksniu atpažinti - sušlamėjo lapelis ar žiurkė, ar driežas- marija marija-švenčiausia lelija- neduok die-gyvatė. jei panižo kurį nors galą - jokiu būdu nesikasyti - pirma pažiūrėti - ar tai erkė, ar vapsva, ar skruzdė, ar "bicho de pe" (basų kojų žvėrelis - labai pavojingas). nes pasikasiusi piršto dydžio skruzdėlę galiu apsišlapinti ir apsivemti ir dar ilgai skaudės. o kas į tą laiką mano mažylius nuo kitos skruzdėlės išgelbės? bet aš ilgai neširstu - gamta išsiprašo atleidimo - mangais, papajomis ir bananais. jau pusę metų aš Brazilijoje mėsos nevalgau - tiek vaisių visokiausių spalvų, skonių ir kvapų. pirmais metais atvykusi į Braziliją išvis stebėjausi - čia gi jogų ir vegetarų rojus, giedok tik mantras ir ant galvos stovėk - jau antrą dieną nušvisi ir patirsi Nirvaną. bet po kelių savaičių supratau. čia ne jogų kraštas. nes čia žemė kitokia. ji negieda mantrų iš savo gelmės. ji prašo judinti kojas ir siūbuoti dubenį. Brazilijos žemė yra moterų rojus. ji žydi orchidėjomis ir dainuoja iš vidaus apie vaginų grožį bei šildo šlaunis. ir nereikia čia nei medituoti, nei ant galvos stovėti. tegul stovi tie, kuriems smegenyse sutrikusi kraujotaka. o Brazilijoje reikia mylėtis. nes čia viskas ir taip jau šventa. Moteris. Motina. ir Seksas..."

"...po paskutinio vakarėlio mane išberia. skaudžiai. pačioje skaudžiausioje vietoje. negaliu paeiti, negaliu sėdėti, negaliu miegoti. ir niežti žiauriai. besikasydama klausiu savo mylimojo - ar mudu turim vienas kitam prisipažinti ką nors venerinio? na lyg ir ne, - atsako mano nekaltasis bernelis - seksas Brazilijoje - tik per atstumą, be to, kad apkabinau, išglosčiau, suspaudžiau, na dar - vieną kitą bučinuką oru pasiunčiau ir kokius keturis - į skruostuką - daugiau nieko nepriliečiau. kitą rytą mane džiugina nuotraukos FB su šimtais pusbrolių komentarų - visos keturios seserys net zvimbia, kiek turi medžiagos - va - Dailusis Jautrusis šoka su Saldute Didžioji Krūtis. ooo, va - užgulęs Kvapniąją Šlaunį. o čia, čia ir čia - bendrose fotkėse - kedena Ilgąją Sruogą, šnabžda į Muzikinę Klausą ir uosto Sultingosios Kriaušės pažastį. o kur aš? kur AŠŠŠŠŠ???? kur mano pažastys, ausys, krūtys ir šlaunys?? kur būnu aš, kai mano vyras - uosto, gula ir kedena? na kur kur - baseine.. su abiem mažiukais vaikais. vandenuko - iki keliukų, Elzytė su spalvotu maudymuku, o Myryato - languotais šortukais. nė vienas neturi gelbėjimo liemenių, nei plaukimo rankovyčių..."

"... mano mylimasis tuoj pastebi moters kietai sukąstus žabtus - labai blogas ženklas, kuris gali baigtis geriausiu atveju šokiais su kardais, o blogiausiu - pusdieniu tylos. Querida, klausia švelniai - gal šlakelį Kašasos (Cacaca - vietinė degtinė) su citrina? nieko aš nenoriu - burbteliu susisukus. o gal bučinuką - perka mane Saldusis - ir rodo savo judrų liežuvį visom pozom - plokščią, smailą ir susuktą triūbele, nuo ko aš akimirksniu sušylu. o į kuprą nenori? - suūžiu atsakydama. oi, Querida, kaip man patinka tos žalios kibirkštys tavo žydrose akyse - murkia man ir atsargiai kaip koks Išminuotojas per sprogmenų pilną lauką prišokuoja ir ima sukti uodegą aplink mano pažastis. einam mudu į upę, aš tau parodysiu krokodilą, - lėtai vedasi link lovos, paslėptos po palmių lapų pynėmis sausajame mūsų pašiūrės kampe. va, pažiūrėk, kaip gražiai išdėlioti miega mūsų kūdikiai - kiekvienas turi po gražią užuolaidėlę nuo vabzdžių, pelių ir vėjo. va, matai - kokios gražios žvaigždės mirguliuoja va pro tą lapų plyšį. ir tu tokia pat graži, kaip tos žvaigždės, ir mūsų vaikai mieli kaip angelėliai. ateik va čia, į šitą tekančią srovę, mudu medžiosim krokodilą... ir vėl pamažu aš tampu karaliene. mano oda sušyla ir ima kvepėti. mano akys nušvinta ir aš imu regėti tamsoje šviečiančius šio kalno protėvius. mano gerklė išlaisvėja ir aš imu verkti. su ašaromis išteka mano liūdesys ir baimė. jaučiu, kaip atsitraukia mano vidinės slaugės, vergės ir tarnaitės ir atlaisvina kelią ateinančiai Valdovei, Meilės Karalienei..."