Tolerancijos projektas: daugiau nei kasos

Plaukų priauginimo specialistė Danielė Stelmokienė ne tik suteikia merginoms galimybę didžiuotis ilgais plaukais. Neseniai ji įgyvendino pačios sumanytą projektą "Tolerance", kuriuo ragina visus būti geranoriškus kitokios odos spalvos, seksualinės orientacijos, pažiūrų žmonėms.

– Iš pradžių pakalbėkime apie tai, kaip pasirinkote plaukų priauginimo specialistės profesiją? Viliojo kurti grožį?

– Mano tėvai – menininkai, tad estetikos pojūtis atkeliavo iš šeimos, o jaunystėje linkau į kitą meno sritį – šokį. Baigiau Kauno choreografijos mokyklą ir ketinau tęsti studijas Klaipėdoje. Augus tarp meno žmonių, norėjosi susieti savo gyvenimą su kūryba. Na, o dėl plaukų... Pati turėjau problemų dėl jų: genetiškai mano plaukai yra labai silpni, ploni ir nuolatos lūžinėjantys. Kai buvau šokėja, vis pastebėdavau, kokie stori ir ilgi kitų šokėjų plaukai – jos galėdavo susisukti gražų, didelį kuodą, na, o aš apie tai tik pasvajodavau. Atsimenu pirmą man dovanotą kasą, kuri padėjo geriau jaustis, labiau pasitikėti savimi. Vis susimastydavau, kaip norėčiau išrasti kokį nors stebuklingą būdą, kad staiga turėčiau gražius, storus ir stiprius plaukus (juokiasi).

Komanda: projekto modeliais tapo margas merginų būrys – Zofija Palenta, Ana Procenko, Avgustina Vekter, Eglė Sofija Inokaitytė, Kamilė Morkutė, Kornelija Grikėnaitė, Laura Grauželytė, Qi Ding, Rimgailė Daukšytė. "Baltas MEDIA" nuotr.

– Nuo mergaitės, prisisegdavusios dirbtinę kasą, iki plaukų priauginimo meistrės – koks tai buvo kelias?

– Kai nusprendžiau mokytis priauginti plaukus, jau pažinojau šios srities meistrę. Jos pirmosios pasiteiravau, ar rengia mokymus. Ji pasiūlė padirbėti drauge ir pasimokyti. Sutikau, bet po trijų mėnesių suvokiau, kad gaunu per mažai žinių, ir nusprendžiau tą bendradarbiavimą nutraukti. Vis dėlto šio užsiėmimo neapleidau ir nuėjau į profesionalius mokymus. Baigusi netrukus pradėjau dirbti. Kai dabar apie tai pagalvoju, rizikavau – jau po poros savaičių priauginau plaukus vienai žinomai merginai. Pavyko, tad po to kas mėnesį vis pasikviesdavau moterį ar merginą prisiauginti plaukų arba padidinti jų apimtį. Didžioji dalis mano klienčių turi genetiškai silpnus plaukus, kurie neauga, trupa. Pasitaiko ir tokių, kurios dar nespėjo savųjų atsiauginti po chemoterapijos. Kai kurioms savi ir vešlūs plaukai užauga iki krūtinės, bet jos nori ilgesnių.

Esame per maža šalis, kad vienas kitą atstumtume. Atstūmimas veda į destrukciją. Turime palaikyti vienas kitą, gerbti, mylėti.

– Žvelgiant į mados žurnalus, panašu, kad šiuo metu madingas ir trumpi plaukų kirpimai. Tai kam tada vargti dėl ilgų plaukų?

– Trumpi kirpimai – stilingi, tačiau ilgi plaukai – klasika. Kad ir koks plaukų ilgis, svarbiausia, kad jie būtų sveiki, stiprūs ir žvilgantys, kad mergina ar moteris gerai jaustųsi ir būtų patenkinta savo išvaizda. Pavyzdžiui, neseniai vieno savo projekto modeliui, trumpus plaukus turinčiai merginai, ilgų nepriauginau – tik padidinau trumpų plaukų masę, ir jie atrodė nuostabiai!

– O dabar pakalbėkime apie projektą "Tolerance". Kaip kilo jo idėja?

– Idėją savo darbais atkreipti dėmesį į tolerancijos visuomenėje trūkumą paskatino tai, ką matau aplink. Mano aplinkoje yra daug išsiskiriančių žmonių. Savo projektu noriu parodyti, kad visi esame skirtingi, tačiau neturime blogai jaustis nei dėl savo odos spalvos, nei dėl seksualinės orientacijos, nei dėl pažiūrų. Specialiai parinkau išsiskiriančias savo kilme, išvaizda ir asmenine istorija merginas, tokias kaip transseksualė Zofija Palenta, tamsiaodė Avgustina Vekter, kinė Qi Ding, rusų kilmės vizažistė Ana Procenko, lietuvė Laura Grauželytė.

"Baltas MEDIA" nuotr.

– Jei reikėtų trumpai pasakyti šio sumanymo idėją, žinutę, kokia ji būtų?

– Toleranciją ir tarpusavio supratimą turime skleisti nepriklausomai nuo lyties, pažiūrų, seksualinės orientacijos ar tikėjimo. Projektas "Tolerance" vienija merginas, kurios savo tapatumu ir asmenybėmis įkūnija šią idėją. Jos daro mane stipresnę ir noriu, kad taip pat stiprintų visuomenę ir aplinkinius. Tad būkime atviri pasauliui!

– Ar ilgai truko pasirengimas projektui?

– Beveik metus. Mano draugė Zofija turėjo užsiauginti savo plaukus iki tam tikro ilgio, kad būtų įmanoma juos priauginti, o tam prireikė beveik metų. Šukuosenų idėjas sugalvojau pati, eksperimentavau ir improvizavau. Nusprendžiau pasikonsultuoti su keletu vienų geriausių šukuosenų meistrų, turinčių didelę darbo patirtį. Iš pradžių jie mane atkalbinėjo, sakė, kad nepavyks, kad nespėsiu to padaryti per numatytą laiką. Po ilgų paieškų suradau didelę praktinę patirtį turinčią šukuosenų meistrę Aušrą Keturakienę, kuri sutiko prisidėti prie projekto. Kartu dirbo ir mano kolegė šukuosenų meistrė Kornelija Grikėnaitė. Šukuosenos techniškai buvo labai sunkios, kiekvienai skyrėme po porą valandų: plaukus vėlėme, formavome smulkias ir stambias garbanas, naudojome daug plaukų formavimo priemonių. Makiažu rūpinosi Ana Kaminskienė, Greta Ežerskienė, Gražina Pralatavičienė, o suknelėmis – garsus dizaineris Liutauras Salasevičius.

– Įvairių rūšių diskriminacija – opi visuomenės problema. Gal ir pačiai teko su ja susidurti?

– Ne, pati to nepatyriau, bet, kaip jau minėjau, savo aplinkoje mačiau daug skaudžių atvejų. Kai kuriems mano pažįstamiems nutiko taip, kad nuo jų nusisuko netgi šeima. Dar yra daug labai kategoriškų žmonių, kurie nelinkę suprasti kito, tolerantiškai žvelgti į situacijas. Apskritai, kai žmonės kažko nesupranta, tuomet jie kitus užgaulioja, replikuoja dėl išvaizdos. Man apskritai keista, kaip žmonės nebijo vieni kitiems sakyti tokių karčių žodžių.

– Kaip manai, nuo ko reikėtų pradėti, kad gyventume draugiškesniame pasaulyje?

– Mes turime domėtis įvairiais dalykais, kurie mus supa, ir būti atviri bei supratingi. Esame per maža šalis, kad vienas kitą atstumtume. Atstūmimas veda į destrukciją. Turime palaikyti vienas kitą, gerbti, mylėti. Kiekvienas tai turi vykdyti individualiai, tai taps masiniu reiškiniu, kuris ves į tą gražesnį pasaulį.

– Grįžkime prie techniškesnių tavo projekto, taip pat ir visos veiklos aspektų. Dažnai moteris nuo minties apie plaukų priauginimą atgraso prastos kitų patirtys. Kaip išvengti klaidų?

– Pirmiausia meistras privalo parodyti savo darbus – juk nufotografuoti nesunku. Plaukų priauginimo procedūros metu sruogos pritvirtinamos suformuojant kapsules prie savų plaukų šaknų, tuomet uždengiamos viršutiniu nuosavų plaukų sluoksniu. Būtent šią juostą, kurioje pritvirtinti priauginti plaukai, svarbu parodyti nuotraukose. Jose turi aiškiai matytis kapsulių forma, eiliškumas. Svarbu, kad sruogos būtų priaugintos tvarkingai, atitiktų plaukų spalvą – na, kad nebūtų prie tamsiai rudų plaukų priauginamos juodos sruogos. Kad priauginti plaukai atrodytų natūraliai ir estetiškai, būtinas preciziškumas ir kruopštumas. Reikia labai gražiai atskirti kiekvieną sruogelę, atitaikyti plaukų svorį ir storį. Jeigu paimsime mažą tikrų plaukų sruogytę ir ant jos uždėsime stambią sruogą, ji neatlaikys didelio svorio, plaukai išsiraus su visais svogūnėliais. Ir galiausiai svarbu atkreipti dėmesį į kitų klientų atsiliepimus.

"Baltas MEDIA" nuotr.

– Kiek laiko po priauginimo procedūros galima džiaugtis ilgais plaukais?

– Metus, pusantrų, tačiau kas du tris mėnesius reikia atvykti į korekciją. Kai natūralūs plaukai paauga, priaugintos sruogelės nuimamos ir vėl pridedamos aukščiau.

– O priežiūra: galima elgtis kaip su savais, ar kažką reikėtų daryti kitaip?

– Neslėpsiu, priaugintiems plaukams prižiūrėti reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko. Tikrai nėra taip, kad atėjai į procedūrą, prisiauginai plaukus ir nieko daugiau daryti nebereikia. Jeigu plaukais visiškai nesirūpinsime, galvą plausime tik šampūnu, gražaus vaizdo nebus. Būtina naudoti kaukes, balzamus, tepti aliejais. Svarbiausia – negalima plaukų tiesinti ar džiovinti itin karštoje temperatūroje – plaukai trupa, trūkinėja, svyla. Kaip ir su savais, taip ir su priaugintais plaukais – norint ilgalaikio rezultato, reikia nepamiršti skirti daug meilės (šypsosi).

Nuoširdžiai bendrauju su visomis klientėmis, o ir įkvepiančių moterų – daugybė.

– Yra nuomonių, kad plaukų sruogų priauginimas smarkiai kenkia natūraliems, ar tiesa?

– Dažnai tenka tai girdėti, bet turiu atsakymą. Plaukų priauginimas nėra natūralus dalykas, savi plaukai nuo priauginimo taip pat privalo pailsėti. Kodėl? Iš tikrųjų mūsų savi plaukai dirba labai sunkų darbą – jie laiko nuo 50 g iki 150 g sveriančias sruogeles. Patikėkite, plaukams tai tikrai nemažas svoris. Taigi kas 9–12 mėnesių reikia daryti kelių mėnesių pertrauką, per tą laiką pastiprinti plaukus. Prieš priauginant plaukus reikia suteikti išsamią informaciją, kokių taisyklių teks laikytis prisiauginus sruogas. Neatsižvelgus į šias rekomendacijas, tikrai galima pakenkti saviems plaukams.

– Turbūt nesuklysiu sakydama, kad įvairių sričių grožio specialistai neretai išklauso savo klientų gyvenimo istorijas, apie juos žino ne mažiau negu draugai. Gal yra atmintin įstrigusių klienčių ar tokių, kurios tave įkvepia, su kuriomis dirbdama labai susidraugavai?

– Nuoširdžiai bendrauju su visomis klientėmis, o ir įkvepiančių moterų – daugybė. Viena jų – vizažistė Greta Ežerskienė, taip pat prisidėjusi prie "Tolerance" projekto. Ji, kaip ir aš, mėgsta iššūkius. Kalbant apie įsiminusias istorijas, pirmiausia prisimenu savo jauniausią klientę, keturiolikmetę merginą, kuri pas mane atėjo išsigydžiusi vėžį. Tuo metu jos plaukai buvo per trumpi, kad galėčiau priauginti kasas, taigi ji sugrįžo po pusės metų. Kai priauginau plaukus, buvo tiek daug emocijų – iš laimės ji net apsiverkė. Nors jos pačios plaukai jau paaugo iki pečių, pas mane ji lankosi iki šiol, vis vien nori ilgų kasų (šypsosi).



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių