“Tobulas vyras tas, kuris turi ar turėjo išmintingą mamą”

Jau aštuonis mėnesius Klaipėdoje veikiančio viešbučio “Vecekrug” direktorė Virginija Beliauskienė visada jautė silpnybę namams. Gal todėl, kad moteris iš prigimties pati svetinga ir jai labai svarbu graži bei jauki aplinka. Tad, kai atsirado galimybė atnaujinti apleistą, ilgai be tikrų šeimininkų riogsojusį gyvenamąjį namą Jūros gatvėje 23, ji su kolega nutarė, kad tai bus puikiausia vieta viešbučiui. Juk šalia – tipiškas klaipėdietiškas vaizdas – kranų peizažas ir jūros vartų panorama. Virginija dalyvavo visame viešbučio kūrimo procese: nuo idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo, nuo kalnų šiukšlių išvežimo iki ilgų diskusijų, kaip išsaugoti autentišką buvusio pastato sieną, nuo galvosūkio, kaip sutilpti nedidelėje erdvėje, iki vardo parinkimo. Kiekviename iš šių etapų reikėjo daug energijos ir fantazijos. Rinkdama viešbučio vardą, moteris netgi surengė nedidelį konkursą. Moterims patiko lengvi, itališki vardai. O vyrai apsistojo ties labai vyrišku – Vecekrug, kuris išvertus iš kuršių kalbos reiškia “Senoji smuklė“. Būtent taip vadinosi užeiga, kuri stovėjo Kuršių nerijoje, tik smėlis ją užpustė. Vyriškas pavadinimas tikriausiai lėmė ir tai, kad dabartinio 23 kambarių viešbučio klientai – vyrai, dažniausiai verslininkai iš Skandinavijos.

Naujasis darbas moteriai labai patinka. Jis – nelengvas, tačiau įdomus ir kūrybingas. Dabar ponia Virginija laukia, kada atšils oras ir ant viešbučio stogo bus galima įkurti atvirą terasą, kurioje ne tik būtų galima pasigardžiuoti ant atviros ugnies kepamais kepsniais, bet ir nuostabia panorama.

Trumpas dosjė: 44 metų, ištekėjusi, zodiako ženklas – Žuvys, sūnums Giedriui – 20, Audriui – 17.

- Koks, Jūsų manymu, yra tipiškas lietuvis vyras?

- Man visada įdomu paskaityti ar pasiklausyti, ką užsieniečiai kalba apie lietuvius, arba išgirsti moterų, nutekėjusių į užsienį, pasakojimus. Ypač tos, kurios išvyksta į Italiją, teigia, kad mūsų vyrai stuobriai. Bet aš negaliu su jomis sutikti ir mūsų vyrus peikti. Bent jau tie, su kuriais bendrauju, man atrodo “faini“. Lietuviai – nuoširdūs, tik jiems gal šiek tiek trūksta galantiškumo. Bet taip yra tikriausiai ir todėl, kad mūsų krašte vyrai ir moterys dažnai vienas į kitą žiūri kaip į draugus, o štai Prancūzijoje vyras į moterį tikrai žiūri daugiau nei kaip į seserį. O dėl mūsų vyrų aprangos, tai jie ne visada suranda aukso vidurį, tai yra arba neprisižiūri, arba išsipusto, o gal tiesiog visuomenė dar neturi tinkamos aprangos kultūros, kad visi žinotų, kur ir kaip apsivilkus dera eiti. Na, o šiaip, jei lietuvis nėra patologiškas tinginys, tai jis visada rūpinasi namais ir šeima.

- Ar viešbutyje atpažįstate, kas yra klientas - lietuvis ar užsienietis?

- Kad vyriškis užsienietis, atpažįstu lengvai. Ir net nežinau, iš ko. Gal jie laisvesni? Gal dažniau šypsosi ir mūsų merginoms komplimentą pasako bei barmenams arbatpinigių palieka?

- Kaip įsivaizduojate tobulą vyrą?

- Gal keista pasirodys, bet man svarbiausia, kad vyras turėtų gerą humoro jausmą, nes tai reiškia, kad jis mažiau kompleksuotas, įdomesnis ir net kultūringesnis. Nes tik kultūringas žmogus gali tinkamai pajuokauti. Manau, vyras gali būti tobulas, jei jis turi ar turėjo išmintingą mamą. Sutinku su tais, kurie teigia: kaip sūnus elgiasi su mama, taip jis elgsis su savo žmona. Jeigu mama per sūnų nesistengia realizuoti savo egoizmo ir augina jį taip, kad visų pirmiausia jis taptų šauniu vyru, tai jis toks ir užaugs.

- Ar Jūsų vyras Raimondas arti to vyro idealo?

- Jis – mano gimininga siela ir tai mums padeda kartu gyventi. Mes jau dvidešimt metų drauge. Ir kaip banaliai neskambėtų, vertinu jį už tai, kad jis patikimas bei geras, o aš su juo jaučiuosi laiminga moterimi.

- Kaip Jūs manote, į ką vyrai pirmiausiai atkreipia dėmesį, pamatę moterį?

- Reikėtų jų paklausti. Manau, kad kiekvienas turi savo “mėgstamą vietelę“. Man labai įstrigo Henriko Vaitiekūno atsakymas į šį klausimą. Jis teigė, kad jam svarbiausia – liemens įlinkis.

- O Jūs į ką atkreipiate dėmesį, pamačiusi nepažįstamą vyriškį?

- Nesvarbu, ar vyras, ar moteris, pirmiausiai atkreipiu dėmesį į akis. Taip pat svarbi veido mimika, ar žmogus šypsosi, ar “nebėgioja akytės“. Paskui – kalbos maniera, iš jos matosi, ar žmogus kultūringas, ar išsilavinęs. Ir labai svarbu, ar vyras gerai atrodo, gražiai apsirengęs.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos moteris?

- Manau, kad jos šaunios. Sunkus laikmetis davė savo pliusų ir minusų. Esame visagalės, viską mokame, tik pradedame tingėti. Jaučiu, kad nebenoriu nei megzti, nei siuvinėti. Daugelis mūsų moterų – stilingos ir turi skonį. Jos moka gražiai atrodyti. Moterys keičiasi. Jaunesnioji karta – daug savarankiškesnė, mažiau pasiduodanti vyrų dominavimui, neskubanti priimti radikalių sprendimų – kada tekėti ir vaikus auginti. Ir tai gerai. Nes trečiąjį savo gyvenimo dešimtmetį moteris įgyja daug išminties, kurią labai sunku pritaikyti atgaline data.

- Koks moterų tipas Jus žavi?

- Nemėgstu kraštutinumų. Man patinka tos, kurios viską suspėja. Tos, kurių ir namuose tvarka, ir savo pomėgiams laiko užtenka. Mane žavi įdomios moterys, be kaukės, natūralios. Nors daugelyje darbų tą kaukę ne visada galima nusiimti.

- Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?

- Bent jau susižavėjimu – tikiu. Tik klausimas, į ką tas susižavėjimas perauga. Bet tam tikri fluidai ir bangos, sukeliančios susidomėjimą priešingos lyties asmeniu, tikrai yra.

- O kaip su amžina meile?

- Amžina meilė – tai sunkus darbas. Man tėvelis sakydavo: “Kai ženijiesi, vaikeli, reikia žiauriai žiauriai mylėti. Ta meilė turi būti tokia stipri, kad užtektų visam gyvenimui, nes jos nedaugėja”.

- Sutinkat su tėveliu?

- Manau, kad pirminis užtaisas tikrai turi būti stiprus. Meilė – reikalingas dalykas, nuo jos priklauso ir motyvacija, ir nuotaika.

- Koks yra idealios santuokos receptas?

- Pasitikėjimas ir bendri interesai. Kai pragyveni su žmogumi dvidešimt metų ir jis tau nėra įkyrėjęs, jeigu dar norisi būti kartu – tai yra labai daug.