“Tobulas vyras tas, kuris suteikia moteriai visišką laisvę“

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė prisipažįsta, kad jos gyvenimas panašus į indišką melodramą. Jau vaikystėje, matydama aplink besibarančias šeimas, ji nusprendė, kad niekada netekės. Tačiau jaunystėje Danutei viena čigonė išbūrė, kad jos vyras bus užsienietis, kad ji turės tris vaikus ir išmaišys visą pasaulį. Tada moteris tik nusijuokė ir numojo ranka. Bet būrėjos žodžiai pasirodė teisingi. Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė, Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso prezidentė, tarptautinio režisierių kurso direktorė darbo reikalais kelionėse praleidžia nemažai laiko. Išsipildė ir kita pranašystės dalis.

Kartą, kai Danutė Maskvos menotyros moksliniame tiriamajame institute ruošėsi ginti disertaciją, važiuodama liftu žvilgsniu susidūrė su vienu vyriškiu. Moteriai pakirto kojas ir iš kažkur atėjo aiškus suvokimas, kad tai jai Dievo siųstas angelas sargas, jos žmogus. Įspūdis buvo toks stiprus, kad Danutė pradėjo domėtis, kas tas vyriškis. Net įtemptai dirbdama, ji leido sau nueiti į diskoteką ir pati pakvietė vyriškį šokti. Taip prasidėjo Danutės ir gruzino Dato, studijavusio lazerinę fiziką, meilės istorija. Apsigynusi disertaciją, moteris sugrįžo į Lietuvą, o po kiek laiko Dato atvyko jos aplankyti. Kartą vaikštinėdami po Klaipėdą, jie ėjo pro Metrikacijos rūmus. Tada gruzinas ir pasiūlė nunešti pareiškimus. Net susituokę įsimylėjėliai buvo priversti gyventi atskirai. Danutė dirbo Klaipėdoje, o Dato – Tbilisyje. Ir kai moteris pasiryžo keltis į Gruziją, čia atvykusi keliems mėnesiams, suprato, kad šioje šalyje gyventi negalės. Skyrėsi ne tik kultūra ir mentalitetas, ji jautėsi išlepinta sąlyginai patogaus gyvenimo Lietuvoje. Neliko nieko kito, kaip Dato keltis į Klaipėdą.

Trumpas dosjė: 46 metų, ištekėjusi, zodiako ženklas – Mergelė, dukrai Agnei – 19, sūnums Dovydui – 13, Dominykui –3.

- Kodėl tekėdama nusprendėte pasilikti savo mergautinę pavardę?

- Jaunystėje buvau nusprendusi, kad vyrų gyvenime gali būt daug, o pavardė – tik viena.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos vyrus?

- Man lietuviai gražūs tie, kurie yra protingi ir išmintingi. Ir tokių nemažai. Tačiau lietuviams būdinga savininkiška nuostata. Jie linkę manyti, kad moteris – jų nuosavybė. Ir ši savybė jiems kliudo būti laimingiems. Jei jie atsisakytų tokio savininkiško požiūrio, jei duotų daugiau laisvės savo išrinktajai – tikrai būtų daug laimingesni.

- Kaip apibūdintumėte tobulą vyrą?

- Be jokių abejonių – tai mano Dato. Tai - žmogus, kuris suteikia man visišką pasirinkimo laisvę. Ir ne tik man, bet ir vaikams. Jame nėra nė šešėlio nepasitikėjimo, jis gerbia kitą žmogų, net jei požiūriai nesutinka. Tikriausiai išskirtinis gruzinų bruožas, kurį turi ir Dato, – begalinė meilė ir pagarba vaikams, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų. Mano manymu, tobulas vyras turi būti savikritiškas, jis turi nestokoti grakščios ironijos bei nežeidžiančio šmaikštumo. Jis turi mokėti būti, kai reikia, rimtas, o kai reikia – linksmas. Ir šaunu, kai vyras savo protu gali užsidirbti ir išlaikyti šeimą.

- Į ką pirmiausiai atkreipiate dėmesį, pamačiusi nepažįstamą vyriškį?

- Į akis. Jeigu akys įdomios, jeigu žvilgsnis gilus, tada pradeda dominti ir vyriškio asmenybė. Taip pat atkreipiu dėmesį ir vyriškio šypseną. Moterys dažnai gali suvaidinti šypseną, bet vyrų šypsena – natūrali ir daug sakanti. Šypsena atspindi vyro protą, intelektą. Juk gali būti kvaila šypsena, bet gali būti ir mąsli, išmintinga.

- O į ką vyrai, Jūsų manymu, atkreipia dėmesį, pamatę moterį?

- Kai jaučiu, jog vyras mane stebi, man atrodo, jog jis tiesiog persmelkia mane žvilgsniu. O į ką tiksliai jis kreipia dėmesį – niekada nesusimąsčiau.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos moteris?

- Lietuvos moterys man įdomios. Kol nebendravau su užsieniečiais, niekada nesusimąstydavau, kokios tos mūsų moterys. Bet nuolat girdėdama, kad lietuvaitės – labai gražios, nutariau akyliau pasižiūrėti. Tada prisiminiau, kad, rinkdama medžiagą disertacijai, aptikau faktų, jog Lietuvos teritorijoje moterys puošdavosi dar prieš mūsų erą! Tad rūpinimasis savo išvaizda mūsų moterims būdingas nuo seno. Tačiau lietuvaitės ne tik tai sugeba. Jos vienu metu gali daug darbų nuveikti. Ir savimi, ir namų ūkiu, ir savo verslu pasirūpinti, o svarbiausia – net nešdamos visą šią naštą neatrodyti pavargusios.

- Koks komplimentas Jums mieliausias?

- Jų buvo tiek daug! Sunku kurį ir išskirti. Bet man labiausiai širdį paglosto, kai kas nors pasako, jog aš – išmintinga moteris.

- Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?

- Taip. Tai yra likimo ar Dievo dovana. Tik reikia atpažinti tą meilę iš pirmo žvilgsnio. Jaunystėje buvo daug įsimylėjimų ir vis galvojau “dabar jau tai tikra meilė“. Bet susižavėjimas praeidavo. Bet tos akys Maskvos lifte mane tiesiog užhipnotizavo. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, kuri tęsiasi iki šiol.

- Ar egzistuoja amžina meilė?

- Žinoma, jei ji palaikoma ir tobulinama abiejų pusių. Meilę reikia kurti ir kurstyti kasdien – žvilgsniu, veiksmu, emocijomis.

- Kaip apibūdintumėte meilę?

- Meilė – tai nenusakomas jausmas, kurio reikia nusipelnyti, o kai nusipelnai – sugebėti išlaikyti visą gyvenimą. Kadangi esu reikli ir pirmiausia sau, tai buvau įsitikinusi, kad manęs gyvenime niekas nemylės. Ir štai Dato kasdien kartoja, kad mane vis labiau myli. Pats tuo stebisi ir aš stebiuosi – už ką?

- Kokią santuoką laikote idealia?

- Tai – santykiai, grįsti meile, pagarba ir pasitikėjimu. Pasitikėjimas būtinas visame kame. Aš juk dažnai važinėju po pasaulį ir nebūnu namie. Jei vyras nepasitikėtų – negalėtų su manimi gyventi. Bet esmė yra ta, kad kai turi šimtaprocentinę laisvę, tai ir nesąmonių jokių nedarai.

- O Jūsų santuoka ideali?

- Idealus yra mano sutuoktinis. Kiekvieną vakarą, dėkodama Dievui už praėjusią dieną, dėkoju ir už tai, kad esu su Dato. Gyvenimas su juo mane skatina tobulėti, nesuklupti ir džiaugtis kiekviena diena. O mūsų santuokos idealia nelaikau, nes turiu priekaištų sau. Juk esu tiek užsiėmusi visuomenine veikla, kad būnu priversta aukoti brangų laiką, kurį galėčiau praleisti su vaikais.