“Tikras vyras – tas, kuriam patinka moterys”

Alvydui Paulikui patinka lieknos moterys.

Alvydą Pauliką, Klaipėdoje gerai žinomo verslininko Kazio Pauliko brolį, galima pavadinti žmogumi, kuris visada yra namuose. Na, jei ne savo, tai lošimų. Trisdešimtmetis kazino “Nesė” vadybininkas, atsakingas už lošimų organizavimą bei darbą su klientais, prisipažįsta, kad šeimai laiko lieka nedaug. Kartais namo pareina aštuntą vakare, bet kartais ir šeštą iš ryto, priklausomai nuo to, kas ir kaip vyksta kazino. Alvydas džiaugiasi, kad antro šeimos palikuonio besilaukianti žmona Daiva dar taikstosi su tokia situacija. Vyriškis tikisi, kad kada nors ateis laikas, kai galės ramia sąžine perduoti visus darbus kam nors kitam ir pasidžiaugti jaukiu šeimos židiniu. Savo pokalbį pradedame nuo kazino lankytojų įvertinimo.

- Ar skiriasi kazino klientai užsieniečiai nuo lietuvių?

- Labai skiriasi. Užsieniečiai labiau moka atsipalaiduoti. Kazino jiems – pramoga. Dauguma lietuvių į lošimo namus dar žiūri su baime, o dalis tų, kurie nebebijo, ateina čia kaip į darbą – tikėdamiesi pralobti, o ne pasilinksminti. Tačiau visų taip vertinti negalėčiau. Pastebėjau, kad užsieniečių elgesys ypač skiriasi, kai jiems pasiseka ir jie išlošia. Tada jie atvirai reiškia savo emocijas, džiaugiasi, nepamiršta palikti arbatpinigių. Lietuvaičiai į laimėjimus reaguoja tyliai, tarsi kažko bijotų. Jie taip iki galo ir neatsipalaiduoja. Taip pat skiriasi ir mūsų žmonių bei užsieniečių pomėgiai. Lietuviai renkasi pokerį, o svetimšaliai mieliau lošia rulete ar “Black Jack”. Na, o jeigu prie lošėjo, lietuvio ir užsieniečio, pasodintum po moterį, tai kitataučiai mielai dalinsis žaidimu ir gėrimo damai nupirks. Tuo tarpu lietuvaitis gali ir paprašyti, kad moteris pasitrauktų...

- Ar galėtumėte dar išskirti kokius nors tipiškus lietuvių bruožus?

- Visokių žmonių tarp lietuvių pasitaiko. Bet jeigu bandyčiau apibendrinti, tai pasakyčiau, kad lietuviai – užsidarę, truputį pavydūs, tačiau vis dėlto – azartiški. Pamenu kartą “Pramogų banke” vyko odos gaminių pristatymas. Svečių paklausiau, ar nenorėtų palošti, o jie atsakė, kad nėra azartiški. Bet tai juk netiesa! Vieni gali būti azartiški žvejybai, kiti gal mėgsta greitį vairuodami automobilį. Kiekvieno žmogaus azartas pasireiškia skirtingose srityse. Lietuviai šiaip atsiveria išgėrę. Ir yra ištvermingi. Jeigu lošia – tai lošia kelias paras, jeigu geria – tai, kol nukris be sąmonės. Tikriausiai kai kurie mūsų tautiečiai paprasčiausiai pamiršta saiką.

- O ką pasakysite apie lietuvių moteris?

- Na, pirmiausia jos gražios, todėl ir žmoną lietuvaitę išsirinkau. Ir tradiciškai – blondinės. Lietuvaitės mėgsta pasirodyti, ypač prieš drauges pasipuikuoti kokiu nauju drabužiu ar papuošalu. Jeigu lyginčiau lietuvaites, ateinančias į kazino, su lietuviais vyrais, tai moterys yra daug emocingesnės. Jeigu jos ką nors išlošia, tai visas kazino žino. Jų džiaugsmas tiesiog liejasi per kraštus. Bet tarp lietuvių moterų galima surasti visokių: tvarkingų ir netvarkingų, rūpestingų ir nerūpestingų.

- Koks Jūsų moters idealas?

- Man patinka protinga, suprantanti vyrą, mokanti auklėti vaikus moteris. Man asmeniškai labai svarbu, kad moteris kurtų ir saugotų šeimos židinį, nes pats retai namie būnu. Taip pat šaunu, kai moteris turi humoro jausmą, jį supranta ir pati sugeba pajuokauti. Išvaizda moteriai taip pat svarbi. Kadangi pats per daug kilogramų turiu, tad man patinka lieknos. Ir malonus balsas imponuoja, žemas prarūkytas balsas labiau pritinka vyrui.

- O kokios tautybės moterys Jums patinka labiausiai?

- Kaip tikram lietuviui – mulatės. Manau, tai gražus miksas, jų veido bruožai egzotiškai paslaptingi. Bet kadangi nė vienos nebuvau sutikęs, detaliau apibūdinti būtų sunku.

- Kur slypi moters seksualumas?

-Bendravime. Žinoma, moters išorė - svarbu, bet kartais bendravimas yra daug seksualesnis, negu jei tą pačią moterį matytum iš šalies nuogą. Seksualumo apraiškos - tiesiog kažkokie iš kosmoso ateinantys signalai ar vidiniai impulsai, kuriuos sunku identifikuoti ar suvesti į vieną moters išorės ar būdo bruožą.

- Koks, Jūsų manymu, yra vyriškas vyras?

- Pirmiausia tas, kuriam patinka moterys. Manau, tikram vyriškiui dera turėti nuolatinį darbą ar savo verslą bei užimti tam tikrą padėtį visuomenėje. Na, ir vyriškio, neturinčio 1000 litų kišenėje, negalėčiau pavadinti tikru vyru. Vyras taip pat turi būti ne pagyrūnas, tegu jį giria ir apie jį kalba kiti, o ne jis pats.

- Ar lietuviai vyrai pakankamai skiria dėmesio savo išorei?

- Gal tik kokie 20 procentų. Ir tai dažniausiai tie, kuriuos tai priverčia daryti užimamos pareigos ar padėtis visuomenėje. Daugelis lietuvių gyvena šia diena, apie rytdieną negalvoja, o tada apie dėmesį sau išvis nėra kada susimąstyti.

- O moterims jie ar pakankamai dėmesio skiria?

-Nepakankamai, kadangi vyrai dažniausiai galvoja, jog užtenka būti vyru, o moterys prie jų turi prisitaikyti. Todėl apsiriboja dviem puokštėmis gėlių per metus. O moterys galvoja, kad vyrai prie jų turi taikytis. Išties turėtų būti šioks toks balansas. Juk vyrui taip pat labai malonu iš moters, ypač gražios, dėmesio ženklų susilaukti. Juk jeigu graži moteris pasakytų vyriškiui, kad šis jai patinka, tai jis devintam danguje atsidurtų.

- O Jūs pats ar lepinate žmoną dėmesiu?

-Daugiau pažadais nei darbais. Suplanuojame kokią kelionę, o čia, žiūrėk, netikėti darbai užgriūva. Tenka ją atidėti, o paskui ir noras važiuoti praeina. Iš užsienio komandiruočių stengdavausi Daivai lauktuvių atvežti. Pamenu, nuperku kokį drabužį, bet taip nė karto ir nepamatau jo apsivilkus. Tad dabar nusprendėme, kad dovanas ji rinksis pati. Nors Valentino dienos proga, kadangi buvau Vilniuje, parvežiau jai chalatą. Bet ir šį išrinkti padėjo brolio žmona.

- Lietuvoje – matriarchatas ar patriarchatas?

- Manau, Lietuvoje tiek vyrai, tiek moterys nori vadovauti ir abiem pusėms sunkiai sekasi nusileisti. Bet kadangi pats esu vyras, tai teigčiau, kad patriarchatas, arba bent jau norėčiau, kad taip būtų.

- Koks Jums priimtiniausias šeimos modelis?

- Lietuvoje dažnai įprasta “gyventi dėl vaikų“ arba “gyventi iš įpratimo“. Man patinka linksmos šeimos. Kai nėra barnių, kai kiekvienas partneris žino savo vietą ir pareigas, kai yra abipusis sutarimas. Namie turi būti tokie santykiai, kad namo eitum ne todėl, kad reikia, o todėl, kad norisi.