A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikianti paroda atskleidžia dramatišką Taivano istoriją. Sykiu užgaunamos ir jautriausios žmogaus ir sistemos santykių temos.
Kas? Taivano menininko Chen Chieh-jeno darbų paroda.
Kur? A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V.Putvinskio g. 64).
Kada? Veikia iki balandžio 29 d.
Parodoje pristatomi vieno garsiausių taivaniečių menininkų, instaliacijų, performansų, videomeno kūrėjo Chen Chieh-jeno filmai „Imperijos sienos I ir II“ ir „Fabrikas“.
Ilgus dešimtmečius Taivaną kausčiusios cenzūros, socialinės ir politinės priespaudos laikais užaugęs kūrėjas pirmus darbus pateikė 1980 m.: jo performansai atsirado ne iš noro kurti meną, bet, kaip pats Chen aiškina, iš emocinio impulso susidūrus su vyraujančia sistema. Pasibaigus autoritarinei erai, Chen meniniai darbai atspindi šiandieninę neoliberalią imperiją, kuri remiasi tautos ir kapitalo sąjunga. Savo darbais Chen siekia pašalinti imperinį mąstymą.
Filmas "Imperijos sienos I" (2008–2009) remiasi Chen asmenine patirtimi ir yra padalytas į dvi dramatiškas reportažo atkarpas.
Pirmoje dalyje rodomi aštuoni tipiški atvejai, kaip taivaniečiai, norėdami gauti JAV turistinę vizą, kenčia kosulato pareigūnų piktnaudžiavimą. Dažniausiai jiems atsisakoma išduoti neimigracinę vizą dėl nepaaiškinamų priežasčių.
Kitoje dalyje – devynių Kinijos moterų, turinčių vedybines vizas, atvykimo į Taivaną istorijos, kurios prasideda nuo interviu oro uoste. Čia jos patiria visus įmanomus diskriminacijos būdus ir griežtą Taivano nacionalinės imigracijos biuro patikrą. Chen Chieh-jenas, lygindamas šias dvi situacijas, atskleidžia visuotinę sienų kontrolės politikos hierarchiją ir dominuojančių šalių taktiką bendraujant su kitų tautų žmonėmis.
"Imperijos sienos II – Vakarietiškos įmonės" (2010 m.) yra paremtos menininko tėvo dokumentais, kurie nutapė intriguojantį šaltojo karo metų paveikslą. Juose užsimenama apie šios eros politiką, kada CŽV bendradarbiavo su Taivanu ir ruošė antikomunistų gelbėjimo armiją, kuriai priklausė ir Chen tėvas, ilgalakei misijai užimti Kinijos pietrytinę žemyninę dalį. Filme panaudoti asmeniniai filmo kūrėjo tėvo daiktai, likę po jo mirties: sąrašas karių, žuvusių per slaptus antpuolius, asmeniniai daiktai, tušti fotoalbumai, Chen tėvo autobiografijos fragmentai ir jo sena karinė uniforma. Kaip autorius sako, jo tėvas retai kalbėjo apie savo darbą – vienintėlis faktas, kurį jis patvirtino, buvo tai, kad jo autobiografija buvo išgalvota, parašyta taip, kad parodytų savo lojalumą valstybei.
2003-iaisiais sukurtas filmas "Fabrikas" atskleidžia pasaulinės ekonomikos padarinius vietiniams darbuotojams. Juostos centre – grupė moterų, kurios dirbo siuvėjomis daugiau kaip 20 metu Lien Fu fabrike. 1990 m. fabrikas patyrė tokį patį likimą kaip ir daugelis kitų, kai Taivano gamybos pramonė išsikėlė į kitas šalis ieškodama pigesnės darbo jėgos: įmonė buvo uždaryta, darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinį.
Savo filme Chen Chieh-jenas sujungia dabartinius vaizdus su archyvine medžiaga. Šie kadrai atsiranda kaip maži intarpai filmo estetiniame srovenime. Nespalvoti kadrai parodo prieštaravimus tarp optimizmo, kuriuo spinduliavo moterys jaunystėje, ir jų dabartinio gyvenimo. Jaunų darbingų moterų vaizdai sudaro visišką kontrastą šiandieniams raukšlių išvagotiems, liūdniems, pavargusiems neturinčių darbo moterų veidams. Šiais archyviniais kadrais Chen sukuria išnaudojimo, kuris giliai užkoduotas visuomenės šerdyje, galingą vizualinę metaforą, atskleidžia negailestingą pelno siekį per amžinas pigios darbo jėgos paieškas.
Naujausi komentarai