Į Šiaurės Korėją senu rusišku lėktuvu vyras skrido su turistų grupe iš Pekino. Vos nusileidus pasitiko gidė, kuri iškart surinko visų pasus ir jų negrąžino iki kelionės pabaigos. Algirdas sako: „Viskas, ką iki tol buvau girdėjęs apie Šiaurės Korėją, buvo tiesa“. Vienodai apsirengę bei susišukavę žmonės, griežta kontrolė ir jausmas, kad kiekvienas tavo žingsnis yra stebimas, persekiojo turistų grupę visos kelionės metu. Bene ryškiausias kelionės įvykis buvo vietinio delikateso – šunienos – ragavimas.

„Esu ragavęs keisčiausių dalykų, daugiausia Kinijoje, tačiau šunienos nebuvau ragavęs. Skonis kaip jautienos, tokie rudi, kaip siūlai, sakykim. Matyt, didesnis šuniukas buvo. Gal iš nemalonesnių dalykų šunienoje buvo šuns spirgučiai, kuriuos reikia pilti į sriubą. Kartą pabandžiau, daugiau nebandysiu“, – savo įspūdžiais LNK „Bus visko“ laidoje šį antradienio vakarą, 20 val., dalysis A. Morkūnas apie saldžią šunienos sriubą – Bosintan, kurios per pusryčius išdrįso paragauti tik pusė keliautojų grupės. Kita pusė turistų likusios kelionės metu nebendravo su tais, kurie valgė šunieną.

Laidoje „Bus visko“ Algirdas pasidalys ir savo naujausios kelionės į Papua salą įspūdžiais, kurioje net savaitę praleido kanibalų gentyje korowai. Nors Indonezijos valdžia yra uždraudusi valgyti žmones, pastaruosius šešis dešimtmečius už nepriklausomybę kovojanti Vakarų Papua salos dalis gyvena pagal savo susikurtas taisykles ir taiko bausmes, kurios jiems atrodo teisingos.

Prieš devynerius metus kanibalų kulto nariai nužudė ir suvalgė mažiausiai septynis žmones, nes manė, jog jie užsiiminėja burtais ir magija. Vietiniai gydytojai už mirtinų ligų gydymą ar piktų dvasių išvarymą ėmė užmokestį gyvuliais bei grūdais.

„Jie nevalgė žmonių dėl maisto. Tai yra bausmė. Vyresni genties gyventojai buvo ragavę žmogienos, tačiau jų vaikai – nebe. Klausiau, koks skonis. Neatsakė“, – laidoje pasakos Algirdas, leidžiantis suprasti, kad kanibalizmu gentis nesididžiuoja.

Stebėdamas Papua saloje gyvenančių genčių gyvenimą Algirdas stebėjosi, kad ten nėra šeimyninės bendrystės. Net ir susituokę vyrai su moterimis gyvena atskirai, vaikais nesirūpina, o kad galėtų turėti nenutrūkstamus lytinius santykius, pastojus vienai žmonai, nusiperka kitą. Moterys ten dirba sunkius fizinius darbus, nešioja turistų daiktus į kalnus, kad gautų bent kelis dolerius, kuriuos išleidžia savo ir vaikų išlaikymui.

Laidoje Algirdas pasidalys ir įspūdžiais iš Etiopijos, kurioje dalyvavo šventėje, kur nuogi vyrai šokinėja per bulius, o moterys prašosi būti išplaktos rykštėmis, po kurių lieka didžiuliai randai. Mat tokiu būdu moterys nori pademonstruoti, kad jos nebijo skausmo, bus geros žmonos ir motinos savo vaikams.

Kiek kainuoja žmona Etiopijoje, koks kirminų skonis ir kodėl Algirdas sako, kad Irano gyventojai – patys draugiškiausi žmonės, jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.