Lietuvių poetinės kino dokumentikos pradininko Roberto Verbos gerbėjams – paminklu kūrėjui tapusi Rūtos Oginskaitės knyga "Nuo pradžios pasaulio".

Išlaukė savo laiko

"Jei šis žmogus stovėtų šalia, greičiausiai jo nepastebėtume. Jei jis rašytų apie save, leidinio apimtis būtų štai tokia", – dviem pirštais suspaudusi pluoštelį popieriaus šyptelėjo teatrologė R.Oginskaitė.

Knygą apie R.Verbą ji baigė rašyti 2007-ųjų birželį. Tą pačią vasarą sužinojusi apie Vytauto Kernagio ligą, jau negalėjo galvoti apie nieką kita, tik apie maestro. 2009-ųjų gruodį biografiją apie V.Kernagį išvydome knygynų lentynose. Tuomet pasistūmėjo ir R.Verbai skirtos knygos darbai. Dienos šviesą naujausias R.Oginskaitės leidinys išvydo šį rudenį.

Dar spaustuve kvepiančioje knygoje – archyvų saugomos istorijos, dokumentai, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su pačiu R.Verba, kompaktinė plokštelė su septynių pačių garsiausių jo filmų įrašais.

Gyveno tuo, ką daro

"Filmavimas buvo jo gyvenimo būdas. Su filmuojamais žmonėmis jis bendraudavo taip, lyg jie visi būtų seni draugai. Ir jie jam atsiverdavo", – apie knygos herojų kalbėjo R.Oginskaitė.

Į R.Verbos kadrą, pasak jos, patekdavo tai, kas jį traukė, – seni kaimo žmonės, dailios moterys, akimirkos, kurios kitų kūrėjų dokumentiniuose filmuose likdavo už kadro.

"Jo talentas išryškėjo nuo 1965 iki 1970 m. Svarbiausia knygoje man buvo įminti, kodėl tik penkerius metus jis buvo genijus", – kalbėjo R.Oginskaitė.

Pati knygos autorė prisipažino neturėjusi drąsos susitikti su R.Verba, kai jis dar buvo gyvas, todėl dėkojo visiems, kurie suteikė medžiagos knygai: "Nuo 1983-iųjų, kai R.Verba sukūrė filmą "Lituanikos" sparnai", nieko apie jį nebuvo girdėti. Kūrėjo draugai darė viską, kad Verba išeidamas anapilin žinotų, kad nėra užmirštas."

Negailėjo liaupsių

"Ši knyga – ne vien apie asmenybę. Ši knyga apie tuometę kino industriją, kinematografijos virtuvę", – kalbėjo operatorius Aloyzas Jančoras, kadaise dirbęs su R.Verba.

Vartydamas knygos puslapius istorikas Aurimas Švedas neslėpė susižavėjimo autorės smulkmeniškumu. Čia esą aprašyti ne tik svarbiausi operatoriaus ir režisieriaus gyvenimo faktai, bet ir keli pikantiški momentai: kur Lietuvoje augo patys aukščiausi kukurūzai, koks kinematografininkas galvojo apie povandeninio laivo kūrimą. "Galiu sakyti, kad pažinau R.Verbos legendą", – tikino istorikas.

Iš biografijos

Robertas Verba (1932–1994 m.) – operatorius ir režisierius, lietuvių poetinės dokumentikos pradininkas.

Į Lietuvos kino aukso fondą patekusiuose filmuose "Senis ir žemė", "Vincas Svirskis", "Čiutyta rūta", "Šimtamečių godos", "Šventėn" jis sukūrė epišką gražios ir doros lietuvių tautos portretą.

Režisierius yra sakęs, kad jį labiausiai domina trys temos: iškilios lietuvių asmenybės, patriotizmas ir tautos šaknys.

R.Verba yra sukūręs per 30 dokumentinių filmų, sukūręs įspūdingą Sąjūdžio metraštį.