“Moteris neturi tapti antra vyro motina”

Arūnui Vismantui patinka santūrios, ilgaplaukės moterys.

Arūnas Vismantas kiekvieną rytą, šešiametę Medą ir trimetį Arną palydėjęs į vaikų darželį, keliauja į “Pramogų banką“. Tai nauja 31 metų vyriškio darbo vieta, mat čia įsikūrusi naujoji radijo stotis “Vox Maris”. Jos direktoriui pasinerti į kūrybinių idėjų srautą yra natūrali būsena, tad namie šeima jo sulaukia tik aštuntą-devintą vakare. O savaitgaliais - ir po vidurnakčio. Arūno nuomone, grįžimas iš darbo laiku negali būti pagrindinis vyro vertinimo kriterijus. Juk dažnas būdamas namie fiziškai savo mintyse yra nebaigtuose darbuose ar naujuose sumanymuose. Nejaugi toks buvimas yra vertingas? Tačiau vyriškis pripažįsta, kad jam nepatiktų, jeigu žmona namo grįžtų vėliau už jį...

Ar Jūsų žmona nepriekaištauja dėl neribotų darbo valandų?

- Žinoma, gal ji būtų ir laimingesnė, jei namie kas vakarą būčiau šeštą, bet kol kas nesiskundžia. Ji turi tokį vyrą, kokį turi, kito dar neieško. Reda neseniai apsigynė daktaro disertaciją meno pedagogikos srityje, tad pastaruosius kelerius metus, net būdama namie, ji buvo paskendusi knygose ir kompiuteryje. Fizinis ir emocinis buvimas namie dažnai nesutampa. Bet moteriai tikriausiai natūraliau namo grįžti laiku, kai vyras ieško kitos veiklos. Ir nebūtinai vyras grįžta vėlai, nes geria ar svetimoteriauja. Džiaugiuosi, kad Reda nesistengia manęs perauklėti, priima tokį, koks esu.

- Ar laikote save tipišku lietuviu?

- Man labai sunku atsakyti, kas gi yra tas tipiškas lietuvis. Žmonės juk tokie skirtingi. Kuriuos pažįsti, pažįsti giliai. O kitų tiesiog negali vertinti. Kai buvau aštuoniolikos, man atrodė, kad žinau ir suprantu viską apie gyvenimą, moteris, vyrus, šeimą, meilę, ištikimybę. Bet kuo toliau gyvenu, tuo labiau abejoju, matau naujus niuansus bei spalvas ir vis atsargiau vertinu. Taip ir su lietuviais. Manau, labai daug kas priklauso nuo to, ką žmogus veikia, kur jis gyvena. Vienokį lietuvį sutiksi kaime, visai kitokį – Klaipėdos kavinėje. Vienas bus bambeklis, viskuo nusivylęs, vaikantis žmoną aplink namą, kitas, žiūrėk, pasinėręs į darbus, taupantis kiekvieną litą. Tad kas juos sieja? Tikriausiai tik tai, kad gyvena Lietuvoje ir kalba viena kalba.

- O lietuvaites ar atpažintumėte tarp kitų tautybių moterų?

- Tik pažiūrėjęs iš šalies? Tikrai ne. Iš ko jas gali atskirti? Iš drabužių? Iš elgesio? Manau, kad lietuvaites atskirčiau tik iš kalbos.

- Koks Jūsų moters idealas?

- Manau, pirmiausia moteris turi būti patraukli. Kaip pasakytų policininkai, paišydami fotorobotą, vidutinio kūno sudėjimo. Jei moteris iškrenta iš įprastinių standartų, yra per stora ar per žema, mano manymu, tai nėra pliusas. Man imponuoja klasikinis moters paveikslas, tad simpatizuočiau ilgaplaukėms ar turinčioms vidutinio ilgio plaukus. Man patinka santūrus moters elgesys, jokiu būdu ne įžūlus ar provokuojantis. Perdėm aktyvi moters elgsena man yra atstumianti. Moters charakterį vertinu pagal tai, ar aš ruošiuosi su ja dirbti, ar gyventi. Manau, mano gyvenimo draugei svarbiausia mokėti prisitaikyti prie mano nereiklumo sau ir aplinkai. Nes man yra gerai, kaip yra dabar. Mąstau, kas gi man ir žmonai padėjo taip puikiai nugyventi kartu visus dešimt metų? Tikriausiai tai, kad ji niekada manęs nestabdo mano pasirinkimuose. Ji palaiko mane visame kame, ką aš benuspręsčiau daryti ar kuriuo keliu eiti. Ji neauklėja, nebando pakeisti.

- O kokias savybes priskirtumėte vyriškam vyrui?

- Gera fizinė savijauta, aktyvumas gyvenime, paieška naujos veiklos. Tai yra aktyvus požiūris į gyvenimą. Ir, žinoma, tikras vyras turi būti protingas. Vertinu ir tvarkingumą. Manau, vyras turi pasirūpinti, kad jo kelnės būtų išlygintos, batai nuvalyti, marškiniai švarūs bei automobilio salonas išsiurbliuotas. Vyras turi sugebėti prižiūrėti save ir aplinką. Imponuoja tie vyrai, kurie ”perima” dalį tradiciškai moteriškais laikomų darbų, tai yra nevengia gaminti valgį ar auklėti vaikus. Aš ir pats su malonumu atlieku vieną iš tokių “darbų“. Niekada nesitarėme, bet taip susiklostė, kad nuo kūdikystės aš maudau vaikus.

- Užsieniečiai priekaištauja, kad lietuviai vyrai nepakankamai dėmesio skiria savo išvaizdai. Ar sutinkate su tokia nuomone?

- Išties, jeigu valandėlę pastovėtume ant Biržos tilto ir stebėtume vyriškius, tai pamatytume, jog vienas seniai kirpykloje besilankė, o kitas kelnes iš skalbinių dėžės ką tik išsitraukė. Manau, Lietuvoje tradiciškai buvo įprasta, kad moteris rūpintųsi vyru, jį prižiūrėtų, aptvarkytų, pakvepintų ir į viešumą išleistų. Laikai keičiasi ir dabar moteris dažnai nebespėja, o gal ir nebenori rūpintis vyru lyg vaiku. Tada viskas pasilieka savieigai. Vyrui rūpintis savimi dar nėra tapę priederme. Jam labiau rūpi, kaip prasimanyti vieną kitą litą. Nors, mano manymu, lietuvių šeimose įsivyravo keista tradicija. Vyras ir moteris rytą pasipuošia, atsisveikina ir išeina į darbą. Vakare grįžta, persirengia patogiais drabužiais ir vienas kito nebemato. Manau, jei poros bent porą kartų per mėnesį išeitų į restoraną papietauti ar kitaip viešumoje praleistų laisvalaikį, tai ir vienas kitą pamatytų visai kitoje šviesoje. Jie turėtų akstiną pasitempti vienas prieš kitą, o ne tik prieš darbo kolektyvą.

- Koks Jums priimtiniausias šeimos modelis?

- Moteris neturi būti namų židinio sergėtoja ir vyro prižiūrėtoja. Manau, lepindamos savo sūnus motinos daro meškos paslaugą jiems ir būsimoms jų žmonoms. Vyras įpranta, kad juo rūpinamasi, ir to tikisi iš savo būsimos žmonos. Nes, jei sūnelis yra įpratęs kasdien būti kviečiamas vakarieniauti, tai to paties tikėsis ir iš žmonos. Bus pasikeitusi tik aplinka ir moteris. Man žmona visų pirma yra partnerė, su kuria kartu kuri gyvenimą ir kartu sprendi iš išorės kylančias problemas. Jeigu šeimoje dominuoja tik tarpusavio problemos, tai santykiai pasmerkti pražūčiai.

- Lietuvoje matriarchatas ar patriarchatas?

- Patriarchatas. Nes vis dar tėvas trenkia kumščiu į stalą ir taria paskutinį žodį. Daug rečiau priimamas kompromisinis sprendimas, ramiai išanalizavus situaciją. Labai retai pasitaiko, kad moteris trenktų į stalą...

- Ar pakankamai mūsų vyrai skiria dėmesio moterims?

- Manau, kad nepakankamai. Savo atveju galvoju, kad mano dėmesį suryja kiti dalykai, pritrūksta laiko pagalvoti, kaip parodyti tą dėmesį. Man nepatinka tradiciniai dėmesio moteriai rodymo būdai, kai vyras prieš išeidamas į darbą net nepakšteli į skruostą, o per gimtadienį staiga prisiminęs tempia namo puokštę gėlių. Manau, jog dovana moteriai visada turi būti kaip siurprizas. Dėmesys moteriai turi būti ne proginis, o įaugęs į kraują. Geriausiai jis pasireiškia per detales ir mažmožius. Kiekvienas vyras turėtų tiesiog pagalvoti, kada paskutinį kartą savo žmoną kvietė pietų, ir netikėtai paskambinęs jai į darbą tai padaryti...