“Mes patys save nuvertiname, o ne užsieniečiai”

Putinas Bielskis jau penkerius metus sėkmingai vadovauja turizmo agentūrai “Krantas Travel”. Toks darbo pobūdis verčia ne tik gerai būti susipažinusiam su lietuvių charakterio nacionaliniais ypatumais, bet ir pažinti kitų šalių atstovų būdą. Vien šią vasarą Putino Bielskio vadovaujama kompanija aptarnavo apie 1700 užsienio turistų, atvykusių į Lietuvą pailsėti. Tai buvo grupės iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių. Būta ir keliautojų iš tolimesnių kraštų – Italijos bei Japonijos.

- Koks, jūsų manymu, yra tipiškas lietuvis?

- Tipiškas lietuvis tikriausiai yra lietuvė, nes statistiškai mūsų šalyje moterų yra daugiau. Bet jeigu bandyčiau apibūdinti statistinį lietuvį, tai jis būtų gimęs ir gyvenantis Lietuvoje, dirbantis privačioje kompanijoje samdomu darbuotoju, o jo vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1500 litų. Lietuvis – daugiau aimanuojantis, besiskundžiantis, bekeiksnojantis dabartinę valdžią ar aplinkinį gyvenimą nei pastebintis pozityvias permainas. Taip pat lietuvis nelabai sugeba “parduoti“ Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies. Tačiau lietuviai darbštūs, pakankamai išsilavinę ir šiek tiek konservatyvūs.

- Ar teisingi yra priekaištai lietuvių vyrams, kad jie nemoka rodyti dėmesio moterims?

-Manau, kad lietuviai tikrai moka parodyti dėmesį moterims, nes mūsų moterys to dėmesio nori ir tai aiškiai parodo. Jos yra labai moteriškos ir ne tokios emancipuotos nei vakarietės. Žinoma, kai kurios moterys tik kailinius ir perlo vėrinius vadina dėmesiu. Bet juk ne kiekvienas vyras gali tuos perlų vėrinius iš jūros dugno ištraukti. Šiame kontekste prisimenu vieną Merlinos Monro atliekamą dainą sename kino filme: “Deimantai – geriausias merginų draugas”. Tačiau lietuvės – išties gražios. Joms būdingas moteriškumas, kuris pasireiškia noru patikti partneriui ir tarnauja stimulu gražiai atrodyti. Taip pat jos yra švelnios ir lengvai priima moters-motinos-šeimos sergėtojos vaidmenį. O skandinavės ar vokietės nori būti tik vyro partnerės. Man labiausiai priimtina šių dviejų koncepcijų sintezė: moteris, išliekanti moterimi, o kartu ir gyvenimo partnerė. Juk ir vyrui tada įdomiau su moterimi. Ta prasme mane žavi Rytų ir Vidurio Europos moterys, besistengiančios siekti karjeros ir išlikti labai moteriškos. Žinoma, yra ir Skandinavijoje tokių pavyzdžių. Man tokiu idealu buvo tragiškai žuvusi Švedijos užsienio reikalų ministrė Anna Lind. Svaiginančią karjerą ji sugebėjo derinti su šeima, kurią labai mylėjo, o kartu išliko patrauklia moterimi.

- Tai kokia yra, jūsų manymu, lietuvės moters vertybių skalė?

- Sėkmingai sukurta šeima, jos kaip moters įvertinimas, karjera, netrukdanti pirmiems dviem punktams.

- O kokios lietuvio vyro pagrindinės vertybės?

- Darbas, pripažinimas visuomenėje, šeima.

- Užsieniečiai teigia, kad lietuviai vyrai per mažai dėmesio skiria savo išvaizdai. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?

- Na, mes nesame italai, gal tokiems ir nereikia būti, bet šioje srityje pasitempti dar galime. Išties verslo žmonių sambūriuose dar tenka matyti aukšto rango pareigūnus, apsirengusius ne tai progai ir ne pagal savo užimamą padėtį. Bet kuo didesnis miestas, tuo tokių atvejų yra mažiau. Ir apskritai ši tendencija mažėja.

- O kaip jūs vertinate lietuvaites, ištekančias už užsieniečių?

- Manau, kad daugeliu atvejų tai yra mūsų ekonominės situacijos pasekmė. Pragyvenimo lygis pas mus dar yra žemas, nedarbo lygis aukštas. Ne kiekviena moteris turi pakankamą išsilavinimą ar kvalifikaciją, kad galėtų įsitvirtinti mūsų visuomenėje ir tapti finansiškai nepriklausoma. Todėl vedybos dažnai tampa ekonominių, buitinių problemų sprendimo būdu. Moteris taip stengiasi išvengti kasdieninio galvos skausmo, kaip papuošti namus, už ką nusipirkti naują drabužį. Žinoma, egzistuoja ir meilė, bet daugeliu atvejų tokios vedybos – tai ekonominių problemų sprendimas, bandymas bet kokia kaina pabėgti nuo vargo ir skurdo. Vakarų Europos vyrai mielai renkasi lietuvaites dėl jų moteriškumo, bet man labai skaudu skaityti spaudoje apie tautietes, vargstančias užsienyje, nepritapusias prie naujos aplinkos, kai sudūžta jų iliuziniai rūmai, o idealizuotas vyras tampa vos ne šeimos tironu, ribojančiu jos laisvę. Mūsų moterys tikrai vertos geresnio likimo. Manau, kad įstojus į Europos Sąjungą ir atsidarius sienoms, santuokų su užsieniečiais skaičius Lietuvoje dar labiau išaugs, bet, manau, jos bus sąlygotos natūralesnių priežasčių.

- O kas dominuoja lietuvių šeimose – vyras ar moteris?

- Manau, kad vyras – galva, o moteris – kaklas. Dažnas lietuvis įsivaizduoja, kad jis vadovauja ir net neįtaria, kad moteris apsprendžia kai kuriuos jo poelgius.

- O jūsų darbe ar skiriasi lietuviai klientai nuo klientų užsieniečių?

- Labai skiriasi. Lietuviai dar nesugeba adekvačiai įvertinti paslaugos kainos ir kokybės. Dažnai siūlai žmogui geresnį viešbutį ar patogesnę kelionę, o jis nori pačios pigiausios. Tačiau, atvykęs į užsienį, jis reikalauja aukščiausios kokybės paslaugų ir asmeninio dėmesio, pamiršęs, kad mokėjo už dviejų žvaigždučių viešbutį ir “paskutinės minutės“ lėktuvo kainą. Lietuviai yra priekabesni kelionės smulkmenoms. Užsieniečiai šiuo klausimu yra labiau išprusę, nes turi didesnę kelionių patirtį. Jiems svarbiausia, kad būtų įgyvendintos sutartyje su kelionių agentūra numatytos sąlygos. Na, o kiekvienos šalies atstovai taip pat turi savo specifiką. Štai vokiečiai mėgsta keliauti grupėmis. Jie nori visiškai paruošto kelionės paketo, kad viskas iki smulkmenų būtų aišku iš anksto ir nebūtų jokių netikėtumų. Skandinavai mėgsta ilsėtis individualiai. Jiems svetimas bandos jausmas, jie savarankiškesni, nenori, kad gidas be perstojo būtų kartu. Anglosaksai mėgsta pramogauti, su jais lengva, jie mėgsta nuotykius, o ypač malonūs – škotai. Bet geriausi klientai – japonai. Su jais reikia daug dirbti ruošiant kelionę, bet jie važiuoja didelėmis grupėmis ir perka tik aukščiausios kokybės paslaugas, apsistoja tik geriausiuose viešbučiuose.

- O kokių atsiliepimų teko girdėti iš užsieniečių apie lietuvius?

- Visai neseniai teko būti vienoje gana margoje tautiniu požiūriu draugijoje. Tai štai vienas danas, jau septynerius metus vystantis savo verslą Lietuvoje, labai teisingai pastebėjo, kad lietuviai patys save nuvertina, laikraščiai mirgėte mirga kriminaline statistika, tad susidaro toks įspūdis, kad, be kriminalų, Lietuvoje nieko nevyksta. Jam paantrino švedas ir amerikietė. “Baikit verkšlenti, reklamuoti negatyvią statistiką, didžiuokitės tuo, ką turite, ir šypsokitės“,- kalbėjo jie. Išties užsieniečiams Lietuvoje tikrai patinka, tad svarbiausia mums patiems savęs nenuvertinti ir neprarasti savo orumo.