Spalvingi barokiniai apdarai, prašmatnūs perukai, orkestro muzika su fonogramų intarpais, šiuolaikinis šokis ir minimalistinė scenografija. Tokį derinį atmintyje išsinešė premjeros "Madam Pompadur" žiūrovai.

Prašmatnios dekoracijos kenktų

Savaitgalį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre debiutavusi operetė "Madam Pompadur" Baltijos šalyse pastatyta pirmą kartą. Bilietai išgraibstyti ne tik į pirmuosius spektaklius, bet ir į artimiausius. Iki sezono pabaigos operetė bus parodyta dar keturis kartus, tačiau bilietų yra likę tik į gegužės mėnesio spektaklius.

Pamatyti šį darbą viliojo garsios pavardės, lig šiol nematytos Kauno muzikinio teatro afišose: Anželika Cholina – režisierė ir choreografė, Marius Jacovskis – scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius. Ne ką mažesnis vietinio dirigento – Jono Janulevičiaus vaidmuo, jis pats instrumentavo muzikinius intarpus, kurių nebuvo originalioje operetėje.

Muzikologė Alina Ramanauskienė, žiūrėjusi premjerinį spektaklį šeštadienį, priėjo išvadą, kad tai spektaklis labiau akiai paganyti, o ausiai – šiek tiek mažiau dosnus. "Ar tai spektaklis ir sielai – dar negaliu pasakyti, turi susigulėti", – prisipažino ji.

Muzikologės įsitikinimu, spektaklio visuma visokeriopai pavykusi. "Jei pasižiūri į originalią operetę, kurios – autorius Leo Fallis, tai muzikinė kalba nėra labai įdomi, išplėtota. Kitaip tariant, muzikiniu požiūriu operetė skurdoka. Tačiau šio spektaklio autorių tikslas buvo pastatyti spektaklį-reginį", – komentavo A.Ramanauskienė.

Barokiniai, istoriniai drabužiai ir minimalistinė scenografija, jos nuomone, puikiai derėjo. Jei ir scenografija būtų buvusi barokinė, nedidelė Kauno muzikinio teatro scena, pasak jos, būtų pavirtusi į jubiliejinį tortą.

Muzikos įrašas iš Versalio

Muzikinė dalis praturtinta naudojant ne vien L.Fallio muziką, bet ir kitų autorių kūrinius. Be to, buvo ir įrašų. A.Ramanauskienės žiniomis, fonogramoje skambėjo Versalio muziejaus senovės instrumentų orkestro atliekamas kūrinys.

Fonogramos ir papildomų autorių kūriniai, muzikologės nuomone, netrukdė. Spektaklio muzika tapo geresnė, nei siūlo originalo autorius.

Justi ir tai, kad spektaklį kūrė choreografė – jame gana daug šokio. Be to, pasak A.Ramanauskienės, A.Cholina spektaklį statė labai ramiai, disciplinuotai.

"Ji labai taikliai žinojo, ko nori iš kiekvieno asmens. Disciplina artistams – neblogas dalykas. Visi žino, kad Kauno muzikinio teatro artistai yra nuoširdūs ir su atsakomybės jausmu, mažiau išpaikinti šlovės nei vilniečiai. Jie atidavė maksimumą savęs", – kauniečius gyrė pašnekovė.

Muzikologės spėjimu, režisierė negalvojo apie tai, kad pirmą kartą stato operetę, tiesiog norėjo padaryti spalvingą, gražų, teatrališką spektaklį.

"Nors operetė muzikiniu požiūriu skurdoka, spektaklis pastatytas labai švariai. Man nepatinka, kai padaroma "tiap liap" ir lipama į sceną. Čia viskas labai gerai apgalvota. Ir jaunam žiūrovui turėtų būti įdomu atrasti barokinį vaizdą, pamatyti tuos perukus, skrybėles", – svarstė A.Ramanauskienė.

Muzikologė negalėjo nepastebėti, kad J.Statkevičiaus sukurti drabužiai apgalvoti iki smulkmenų, prasiskleidus karaliaus mantijai buvo matyti, kad po ja – pedantiškai pasiūti apatiniai ddrabužiai. "Gal to net ir per daug, nes žiūrovas viso to nepamato. Tačiau spektaklis žavus vizualumu", – reziumavo A.Ramanauskienė.

Realybėje vyrai neužguiti?

Premjerinį spektaklį žiūrėjęs Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas liko sužavėtas režisūriniu darbu. "Tačiau į akis labai krito drabužių ir scenografijos kontrastas. Na, galbūt spektaklio pabaigoje viskas ir sukibo į visumą. Žmonėms turėtų patikti, man irgi patiko", – sakė A.Treikauskas. Jam nekliuvo, kad šalia orkestro muzikos naudojamos fonogramos. "Operetės žanras kitoks nei operos, jis daug paprastesnis, suprantamesnis", – aiškino jis.

Premjera įspūdį paliko ir Kauno filharmonijos vadovui Justinui Krėpštai.

"Spektaklis yra repertuarinis ir tikrai "eis". Labai jaučiasi šokio linija, tai natūralu, nes spektaklį statė A.Cholina. Žinoma, be galo įspūdingi drabužiai. Tema ne ta, kurią galima ypatingai vystyti, todėl labai puikiai trūkumai išspręsti per šokį, judesį. Spektaklis labai dinamiškas, lengvai suvokiamas", – "Madam Pompadur" gyrė J.Krėpšta.

Scenografija, jo nuomone, išspręsta labai paprastai. Šiais laikais, kai lėšos ribotos, ji labai originali. Žinoma, didesnį įspūdį daro drabužiai, atspindintys XVIII a. antrosios pusės Paryžiaus madas.

"Operetė – lengvas žanras, tačiau ir jis reikalingas. Kai tiek daug aplinkui sunkaus meno, spektakliai ilgi ir sudėtingi, šis – tikrai kitoks", – svarstė J.Krėpšta.

Jis pripažino su kolegomis po spektaklio juokais diskutavęs, kodėl šiame kūrinyje veikėjai vyrai tokie užguiti moterų.

Kauno miesto simfoninio orkestro meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas sveikino Kauno muzikinio teatro vadovą pasirinkus tokią ambicingą spektaklio statytojų komandą. Tai žmonės, anksčiau nebandę operetės žanro.

"Jie siekė labai šviežiai pažiūrėti į šį žanrą. Iš publikos ir jų pačių reakcijos buvo matyti, kad tai pavyko. Gal kiek per dažnai į operetės audinį buvo įterpiami fonogramos inkliuzai, bet tai techniniai dalykai. Pastatymas tikrai vykęs. Publikai patiks", – prognozavo M.Pitrėnas.