M. Fogarty: iš baleto aukštumų – į mokslo gelmes

Tradicinis kelias

Ką reiškia grožėtis šokančiomis balerinomis ir šokti pačiai, Jungtinėje Karalystėje gimusi, ankstyvoje vaikystėje į JAV persikrausčiusi M.Fogarty sužinojo sulaukusi vos ketverių. Tokio amžiaus mergaitė pirmą kartą pravėrė baleto studijos duris – ir pasiliko čia ilgam. Nors vaikystėje ji grojo pianinu, lankė plaukimo treniruotes, gimnastikos pamokas, galiausiai dominuoti ėmė baletas.

Gebėjimas greitai perprasti mokytojų reikalavimus padėjo įvaldyti baleto abėcelę. Nors gamtos nebuvo apdovanota baletui tobulai tinkančiu kūnu, kiekvieną fizinį trūkumą Miko kompensavo daug dirbdama. Mergaitė artėjo prie svajonės apie pūkelio lengvumo šokį.

Vos pastebėjus mergaitės gabumus, ją akimirksiu įsuko talentų gamybos mašina. Kaip ir milijonai kitų nuo mažų dienų baleto, sporto ar muzikos besimokančių vaikų, Miko nežinojo, ką reiškia nuobodžiauti. Kasdienės daug ne tik fizinių, bet ir psichologinių jėgų reikalaujančios baleto pamokos ilgėjo. Iš pradžių baleto klasėje praleisdavusi po 3–4 valandų kasdien ilgainiui ji pasilikdavo 6–7. Trenažas tapo neatsiejama dienos dalimi ir per atostogas ar Kalėdas.

Pedagogų ir tėvų noras parodyti mergaitės pasiekimus, palyginti ją su tuomečiais bendraamžiais stumte stūmė Miko per konkursų konvejerį.

Kiekviena nauja pergalė buvo ne tik atpildas už sunkų darbą, bet ir motyvavo kelti naujus tikslus. Mergaitė mokėsi vis sunkesnes klasikinio ir modernaus šokio partijas, vasaras leisdavo pasaulyje lyderiaujančių baleto mokyklų stažuotėse, dalyvavo vis aukštesnio lygio konkursuose.

Žurnalas "Dance Spirit Magazine" ją, tuomet vos 14-metę, išrinko vienu įtakingiausių 2011 m. žmonių.

2011 m. Niujorke vykusiame "Youth America Grand Prix" ji ne tik dalyvavo, bet ir tapo jam skirto dokumentinio filmo "Pirmoji pozicija" heroje. Visus metus kamera stebėjo Miko ir dar penkių jaunųjų šokėjų pasirengimą konkursui, o vėliau – ir pasirodymą jame. Sėkmė lydėjo ne tik šį filmą, bet ir M.Fogarty, išgarsino ją už baleto pasaulio ribų.

Žurnalas "Dance Spirit Magazine" ją, tuomet vos 14-metę, išrinko vienu įtakingiausių 2011 m. žmonių.

Auksas ir "Youtube"

Nors anuomet nuomonių formuotojų reiškinys dar nebuvo taip išplitęs kaip šiandien, M.Fogarty tapo socialinės žiniasklaidos žvaigžde, 2015-aisiais instagrame ji turėjo 130 tūkst. sekėjų.

Miko pasirodymai "Youth America Grand Prix", Varnos, Lozanos konkursuose sulaukdavo aukščiausių įvertinimų, Miko nuolat būdavo kviečiama šokti konkursų gala koncertuose – tai reiškė aukščiausią pripažinimą, ženklą, kad baleto pasaulio autoritetai stebi jos pažangą. 2013-aisiais Lozanos konkurse Šveicarijos, Japonijos ir Jungtinės Karslystės pilietybę turinti Miko buvo išrinkta geriausia Šveicarijos baleto šokėja.

Tais pačiais metais ji pasiekė baleto olimpą – Maskvos baleto konkurse, kuriame privaloma atlikti 7–8 skirtingas variacijas,  laimėjo aukso medalį. "Visos variacijos – skirtingo charakterio. Bet aš sugebėjau sušokti visas gerai. Net jei nebūčiau nieko laimėjusi, būčiau didžiavusis savimi", – vėliau prisipažino ji.

Vos pasibaigus vienam konkursui, M.Fogarty rengėsi naujam. Ilgus mėnesius ji ne tik mokėsi naujų partijų, bet ir nuolat rizikavo patirti traumą. Ir patirdavo: 2014-aisiais Varnos baleto konkurse Miko šoko Juodosios gulbės "Pas de deux" ir sudėtingą šiuolaikinio šokio duetą, nepaisant sunkios kojos traumos, vaistų kiek apmalšinto skausmo. Ištvermė atsipirko su kaupu: M.Fogarty laimėjo sidabro medalį.

"Youtube" pildėsi vis naujais Miko įrašais, kurie sulaukė šimtų tūkstančių, o kai kurie – daugiau kaip milijono peržiūrų. Miko tapo šeimos pasididžiavimu. Gausiuose interviu ji sakė esanti dėkinga tėvams, kurie, matydami nuo mažų dienų puoselėjamą dukros svajonę tapti balerina, ją visapusiškai rėmė. "Manau, jie galvoja, kad skirti daug laiko tam, ko nemėgsti, nėra gerai", – viename interviu sakė Miko.

Todėl mergaitei teko ne tik išskirtinis tėvų dėmesys, bet ir privačios pamokos, brangūs kostiumai, pinigus ryte ryjančios kelionės. Ji mokėsi Indianos baleto konservatorijoje, dirbo su geriausiais mokytojais Tatiana Pali, Aliona Jakovleva-Randall, Aleksejumi Moskalenko, Sergejumi Sergejevu.

Beprotiškas darbas grįždavo ne tik neišmatuojamomis teigiamų emocijų bangomis: Miko pamažu ėmė žengti profesionalaus baleto keliu.

Būdama 17-os, M.Fogarty sulaukė pasiūlymo šokti Birmingamo karališkajame teatre. Atrodė, rodėsi, kad netrukus talentingąją mergaitę išvysime šokant pagrindines partijas kuriame nors Europos teatre: Miko niekada neslėpė svajojanti dirbti Amsterdamo, Londono ar Vienos teatre. Tačiau staiga Miko dingo. 2016-aisiais, baleto pasaulis nustojo girdėti apie ją, "Youtube" srautus generavo seni jos pasirodymų įrašai.

Būdama 19 metų, kada įprastai balerinos pradeda profesionalią karjerą, Miko ją baigė.

Parduoti bet kokia kaina

Atsakymas į klausimą, kur ir kodėl dingo M.Fogarty, paaiškėjo pernai, kai po ilgos pertraukos interviu šokių menui skirtam žurnalui davusi Miko apstulbino savo gerbėjus. Tačiau sykiu atskleidė, kokiais ydingais, net kenksmingais būdais šiandien auginami talentai.

Užuot leidus jiems skleistis palaipsniui, iš vaikų reikalaujama atlikti vis sudėtingesnius kūrinius – taip atsiranda aistringąsias Karmen šokančios dvylikametės, o nepaisant žalos kūnui, avėdamos puantus šoka dešimtmetės. Tai, kad emocinė, dvasinė branda dažnai gerokai atsilieka nuo fizinės, tampa antraeiliu faktoriumi.

Aktyvus profilis socialiniame tinkle, nuolat pildomas ne tik eilinius pasiekimus konkursuose iliustruojančiomis nuotraukomis, bet ir atsakingai surežisuotais kadrais iš kasdienių pamokų, įrašais apie triukus, atliekamus siekiant apstulbinti pasaulį ir dar didesnio populiarumo tarp sekėjų. Tai labiau susiję ne su tikruoju menu, mokinio tobulėjimu, bet su noru sukurti auditorijos pageidaujamą įvaizdį, kurį vėliau galima paprasčiausiai parduoti.

Tokius populiarius vieno šuolio meistrus pastebi įvairių prekės ženklų, atstovaujančių ne tik šokio prekėms, atstovai, reklamos tikslais ima kviesti baleto mokyklos. Įsisuka užburtas ratas, kurio dalyviai siekia ne subrandinti gerą baleto artistą, bet užauginti garsenybę.

Tai – toli gražu ne vien šokio, bet ir kitų meno šakų, sporto problema. Spąstai, į kuriuos yra įtraukiami pedagogai, tėvai ir mažieji talentai.

Perdegė anksčiau laiko

Šturmavusi baleto aukštumas M.Fogarty jas pasiekė pernelyg anksti, netekusi daug jėgų ir perdegusi. Aistra šokti ėmė slopti dar prieš prisijungiant prie Birmingamo trupės. "Pajutau, kad tai – ne tas kelias, kuriuo įsivaizdavau eisianti dar ilgus metus", – vėliau išdrįso pasakyti Miko.

Ji kasdien stropiai eidavo į baleto pamokas, trenažą, tačiau veikiau iš pareigos. "Net spektakliai – kai buvau jaunesnė, man patiko po spektaklio apimantis jausmas. Konkursai reiškė milžinišką įtampą – buvo sunku jais mėgautis. Maniau, kai tapsiu trupės dalimi, tai pasikeis. Taip, buvo šiek tiek geriau, bet aš nejaučiau euforijos, kurios tikėjausi", – atviravo M.Fogarty.

Ji prisipažino, kad įtampa padėdavo sutelkti dėmesį, padėdavo susikaupti, tačiau galiausiai suprato tapusi šio spaudimo auka.

Taip, problemų kėlė ir ta nematoma baleto pusė, kurią šokėjai atkakliai neigia: kova su svoriu. Nors ir buvo smulkaus sudėjimo, ji nebuvo pakankamai aukšta, o dar ir buvo linkusi pilnėti. Pradėjus bręsti, nuolatinė savikontrolė, baimė priaugti papildomą kilogramą sukėlė depresiją. Tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios M.Fogarty nusprendė pakeisti gyvenimą.

Metus praleidusi teatre Miko nutraukė karjerą.

Tikslas – vaistai nuo vėžio

Supratusi, kad balete pasiekė labai daug, Miko sako suvokusi, jog yra pasiruošusi naujiems iššūkiams, naujiems pasiekimams. M.Fogarty pasirodė esanti stipresnė nei ta konkursų žiuri stulbinanti mergaitė, klusniai einanti jai nurodyta kryptimi. Ji išdrįso mąstyti savarankiškai, priimti radikalų sprendimą ir pasirodė esanti gabi ne vien menui.

Nors baletui paaukojo ne tik vaikystės žaidimus, bet ir mokslus mokykloje, M.Fogarty sugebėjo užlopyti žinių spragas. Metus ji praleido "Feather River College" Kalifornijoje. Nedidelė toli nuo megapolių šurmulio esanti mokykla jai suteikė ne tik žinių, bet ir tapo užuovėja nuo ankstesniojo gyvenimo, socialinės žiniasklaidos šurmulio.

Šiandien buvusi mažoji baleto žvaigždė studijuoja biologiją Berkley universitete Kalifornijoje. Ten pat, tik ekonomikos katedroje – ir jos brolis Julesas – kitas "Pirmosios pozicijos" herojus, baletui paskyręs keliolika metų.

Anksčiau Miko svajojo sušokti Pakitą, priversti publiką ploti, šiandien – rasti kovos su smegenų vėžiu ginklus.

Anksčiau Miko svajojo sušokti Pakitą, priversti publiką ploti, šiandien – rasti kovos su smegenų vėžiu ginklus.

Svarbiausia – rasti drąsos

"Baletas man davė tiek daug. Kelionės, gebėjimas dirbti, būti disciplinuotam, – tai puikūs įgūdžiai, praverčiantys bet kokioje srityje, – sako Miko. –  Baletas man išmokė, kaip įveikti save, išeiti iš komforto zonos. Jis padėjo įgyti daug draugų. Liksiu amžinai dėkinga baletui. Jis amžiams liks mano gyvenimo dalis."

Gerokai anksčiau nei bendraamžės laimėjusi stipriausių konkursų prizus, anksčiau nei dauguma profesionalių baleto šokėjų ji tapo baleto mokytoja – veda privačias baleto pamokas, meistriškumo kursus.

Savo mokiniams, ją pavyzdžiu laikantiems jauniesiems šokėjams M.Fogarty sako linkinti būti sąžiningiems: "Būkite sąžiningi sau. Nebijokite nutraukti karjeros tik todėl,  kad jai skyrėte tiek daug metų. Jei manote, kad jums patiks būti baleto artistu – būkite. Tačiau įsitikinkite, kad suvokiate, ko negalėsite daryti. Baletas galės būti jūsų gyvenimo dalis, net jei netapsite artistu", – savo pasirinkimą viena iš galimybių vadina M.Fogarty.