Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai įvertino pernai pasirodžiusias grožinės literatūros knygas ir išrinko kūrybiškiausiųjų dvyliktuką.
Pasigenda išskirtinių
Nuo 2003 m. į kasmečius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojama ir žaisminga tema "Tikro lietuvio neieškant", leidusia ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija.
Kasmet išleidžiamų grožinės literatūros knygų daugėja, literatūros įvairovė plečiasi. Nepaisant to, vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų, kurios tampa įvykiu, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų, mano ekspertai.
Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, "gerosios rankos" mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai ir redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas.
Anot instituto vadovo Mindaugo Kvietkausko, šių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimai parodė: "Lietuvių literatūros laukas turi vis daugiau netipiškų žaidėjų."
Prozos ir poezijos problemos
Aptardami 2011 m. prozos knygas, instituto mokslininkai išskyrė naujas ryškėjančias tendencijas: sustiprėjusi dokumentinė literatūra, dokumentinio pasakojimo veržimasis į grožinės literatūros tekstus (Audronė Girdzijauskaitė "Nutolę balsai", Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis"). Tai lemia ir spartesnė žanrų hibridizacija, laiminti prieš grynojo žanro tekstus.
Taip pat buvo kalbėta apie vis labiau ryškėjantį, gan pavojingą dievoieškos, religinio kičo naudojimo grožinėje literatūroje pomėgį.
Vertindama 2011 m. prozą, literatūrologė Jūratė Sprindytė pastebėjo, kad "mūsų fikcija, nepaisydama ryškėjančios, ypač vyresniųjų rašytojų tekstuose, koreliacijos su dokumentika, tampa fikciškesnė".
Taip buvo atkreiptas dėmesys į stiprėjantį naują poreikį kurti istorinį pasakojimą, prozos lauke vykstančias naujų istorinio romano formų paieškas.
Kalbant apie 2011 m. poezijos knygos buvo pastebėta, kad lietuvių poezija išlieka labai aukšto lygio, jos lauke (priešingai nei prozos) nesimaino hierarchijos, dominuoja patyrę kūrėjai. Ryškiausiai matomi vyresniųjų meistrų vardai – Donaldas Kajokas, Antanas A.Jonynas, Valdemaras Kukulas.
Greta jų ryškėja ir jaunieji poezijos kūrėjai, savo kūryba tarsi pateikiantys paraišką, kad poezija nemiršta (Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Aidas Jurašius).
Vertino kritikai, ne rinka
Pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė Solveiga Daugirdaitė pripažino, kad kasmetis literatūros mokslininkų sudaromas dvyliktukas, yra "pastanga pasakyti, kas yra gera literatūra, remiantis kokybiškais literatūros kriterijais ir visiškai atsiribojant nuo tiek knygynų, tiek leidyklų sudaromų perkamiausių knygų ar autorių dešimtukų, kurie anaiptol neliudija knygos kokybės".
"Tai aiškus įrodymas, kad nebėra – ir todėl trūksta – knygos kaip literatūros vertinimo", – sakė ji.
Išrinktame dvyliktuke atstovaujama beveik visoms lietuvių rašytojų kartoms ir beveik visiems literatūros žanrams, išskyrus dramaturgiją.
Trečią kartą per visą dvyliktuko rinkimo istoriją tarp kūrybiškiausių knygų pateko net dvi pomirtinės poezijos knygos – poeto Valdemaro Kukulo "Saulėlydis mano giesmė" ir dailininko Algio Skačkausko "Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje".
Bemažai diskusijų sulaukė ir į dvyliktuką nepatekusios knygos: Ramūno Kasperavičiaus "Decameron medicus", Mariaus Buroko "Išmokau nebūti", Eugenijaus Ališankos "Jeigu", Jurgos Tumasonytės "Dirbtinė muselė", Herkaus Kunčiaus "Lietuvis Vilniuje", Vytauto Martinkaus "Dvylika lieptų" ir kitos.
Kūrybiškiausios 2011 m. knygos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas bus paskeltas vasario 25 d. 13 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos.
Kūrybiškiausios 2011 m. knygos
Abėcėlės tvarka:
1. Ilzė Butkutė, Karavanų lopšinės: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2011.
2. Zita Čepaitė, Emigrantės dienoraštis: esė, Vilnius: Alma littera, 2011.
3. Audronė Girdzijauskaitė, Nutolę balsai: portretų metmenys, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
4. Romualdas Granauskas, Trys vienatvės: novelių romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
5. Andrius Jakučiūnas, Lalagė: apsakymų vainikas, Vilnius: Tyto alba, 2011.
6. Antanas A.Jonynas, Kambarys: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2011.
7. Donaldas Kajokas, Kurčiam asiliukui: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
8. Laurynas Katkus, Sklepas ir kitos esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
9. Valdemaras Kukulas, Saulėlydis mano giesmė: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
10. Sigitas Parulskis, Prieš mirtį norisi švelnaus: trumpų tekstų knyga, Vilnius: Alma littera, 2011.
11. Undinė Radzevičiūtė, Baden Badeno nebus: istorijos, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
12. Algis Skačkauskas, Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje: eilėraščiai, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
Naujausi komentarai