“Lietuvius vertinu per savo vyro prizmę“

Šią savaitę sukanka lygiai trisdešimt metų, kai Nijolė Jašinskienė gyvena santuokoje. Su vyru Romučiu šią datą sutuoktiniai romantiškai pažymėjo Druskininkuose. Jie lepinosi masažais, gydomosiomis voniomis, mineralinio vandens baseinu. Klaipėdiečių pora savo vestuvių kaltininku vadina dainininką Simoną Donskovą. Vienose vestuvėse, kur Nijolė buvo pamergė, Donskovas ne tik linksmino svečius, bet ir atsivedė savo draugą. Romutis tada atitiko visus stileivos kriterijus – ilgi garbanoti plaukai, kliošinės kelnės ir užburiantis žvilgsnis. Vaikinas Nijolę jau kitą dieną pakvietė į pasimatymą. Ši, norėdama išbandyti jaunuolio rimtus ketinimus ir kantrybę, nutarė šiek tiek pavėluoti. Bet laikrodis taip pat vėlavo, tad Romučiui savo naujos pažįstamos teko laukti visą valandą. Taip prasidėjo poros draugystė, kuri jau po pusmečio buvo vainikuota vestuvėmis.

Ketverius metus pora gyveno savo malonumui. Tai buvo patys aistringiausi, gražiausi ir nerūpestingiausi metai. Nuosavu automobiliu važinėjo po Lietuvą, su draugais siautė restoranuose ir naktiniuose klubuose. Pirmasis santuokos išbandymas buvo dukters Elzbietos gimimas. Mergaitei su negalia tik Maskvoje diagnozavo cerebralinį paralyžių. Prireikė daug visos šeimos narių pastangų ir laiko, kad integruotų ją į gyvenimą. Nuolatiniuose vizituose pas gydytojus mergaitę lydėjo ne tik mama, tėtis bet ir anyta. Tačiau sunkumai šeimos ne išskyrė, bet užgrūdino.

Dabar Romutis turi nuosavą verslą, tad Nijolė gali leisti sau šeimininkauti namuose. Kartu jie tris kartus per savaitę eina į sporto klubą, kartu lankosi teatre, koncertų salėse. Emocionali, mylinti draugus ir mėgstanti bendrauti moteris prisipažįsta, kad ji greitai užsiplieskia, bet greitai ir atleidžia, tačiau ši savybė netrukdo jai būti kompanijos siela. Moters aistra – gėlės, tad namuose ir darželyje aplink namus jų visada pilna. O kai vyras jai padovanoja puokštę – moters veidą visada nušviečia dėkingumo pilna šypsena.

Trumpas dosjė: 50 metų, zodiako ženklas – Liūtas, dukrai Elzytei – 26, Monikai – 20, Laimai – 14.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos vyrus?

- Apie lietuvius vyrus sprendžiu per savo vyro prizmę. Manau, kad lietuviai – santūrūs, uždari, mažai kalba. Tačiau jie pareigingi ir atsidavę savo šeimai. Taip pat galvoju, kad lietuviai vyrai – kantrūs. Juk mes moterys taip mėgstame ir pabumbėti, ir papriekaištauti, ir pareguliuoti kur, kada, kaip ir ką reikia daryti. Jie kantriai išklauso ir vis tiek padaro taip, kaip jiems reikia, nors pasąmonėje gal ir prisimena tuos mūsų “patarimus“. Negaliu pasakyti, ar lietuviai geresni ar blogesni už užsieniečius. Su pastaraisiais artimai nebendravau ir galiu spręsti tik iš laikraščių ar televizijos. Manau, kad visos šalyse yra gerų ir blogų vyrų.

- Kaip įsivaizduojate tobulą vyrą?

- Tobuli vyrai egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Vyrai mums tampa tobuli, kai juos įsimylime arba juos prarandame. Na, o jeigu bandyčiau apibūdinti idealą, tai jis turėtų būti sportiškas, besirūpinantis savo išvaizda (tik neperdėtai), tvarkingas, kvepiantis, pasitempęs. Jis turėtų stengtis patikti moteriai, būti švelnus, supratingas, ištvermingas, turėti humoro jausmą, o kartu nepamiršti išlikti svajokliu ir romantiku.

- Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį, sutikusį nepažįstamą vyriškį?

- Į išvaizdą. Į akis, į batus (jie turi būti švarūs) ir į tai, kaip tas vyras elgiasi su kitais.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos moteris?

- Seniau moteris apsiribodavo namais ir valdišku darbu. Dabar jos daug laisvesnės, o kartu nori iš gyvenimo daug daugiau. Jos stengiasi būti gražios, seksualios ir nepriklausomos, siekia karjeros, nori turėti savo asmeninius pomėgius. Man moters idealas – veikli, finansiškai nepriklausoma moteris, žinanti, ką veiks laisvalaikiu. Bet aš pasukau kitu keliu. Mano gyvenimo epicentras – vaikai ir namai. Tikriausiai toks mano likimas.

- Kokį gražiausią komplimentą prisimenate?

- Man atrodo, kad kiekvienai moteriai net ir banaliausias komplimentas suteikia džiaugsmo bei pasitikėjimą savimi. Moteriai komplimentų per daug nebūna, o gražiausią labai sunku išskirti. Mano vyras vietoj komplimento dažnai įteikia gėlių puokštę – tai irgi smagu.

- Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?

- Aš tikiu likimu. Manau, kad ir mus su vyru, nors esame labai skirtingi (aš - ugnis, jis - vanduo) mus suvedė likimas. Priešybės traukia viena kitą.

- O amžina meilė, ar ji egzistuoja?

- Jaunystėje mes meile vadiname aistrą. Brandžiame amžiuje – supratimą, sugebėjimą prisitaikyti ir pripratimą. Gal tai ir yra amžinos meilės ingredientai?

- Santuokoje išgyvenote trisdešimt metų, ar galėtumėte ją pavadinti idealia?

- Idealai būna tik knygose ir kino filmuose. Realiame gyvenime viskas daug sudėtingiau. Kaip gamtoje gerą orą keičia blogas, taip ir šeimoje būna potvynių ir atoslūgių. Būna kartais, kad mes negirdime vienas kito ar nenorime išgirsti, tada ir prasideda problemos. Bet laikas jas nugludina. Kai santuoką laikai didžiausia vertybe, vardan jos išsaugojimo lengviau aukoji savo egoistinius troškimus ar ambicijas.

- Koks yra sėkmingos santuokos receptas?

- Šeimos pagrindas yra vaikai, kuriuos auginant iškyla daug nenumatytų sunkumų. Bandymas kartu tuos sunkumus įveikti suvienija šeimą. Norintiems išsaugoti šeimą palinkėčiau visų pirma kantrybės ir tolerancijos. O moterys turi nepamiršti palepinti savo vyrų, bent jau gardžia vakariene.