“Lietuvio būdą geriausiai apibūdina žodis ”Mano”

Prieš dešimtmetį vienas išskirtinių Klaipėdos bruožų buvo pirmasis privatus Kęstučio Žilinsko teatras, įsikūręs dabartiniuose “Kurpiuose”. Ši vieta magiškai traukė ir klaipėdiečius, ir atvykėlius. Antrame šio pastato aukšte gyvavusiame restorane linksminosi ir lietuvaičiai, ir užsieniečiai. Dabar Kęstutis Žilinskas pasinėręs į kitokio pobūdžio kūrybinę veiklą. 49 metų vyras yra “Kęstučio Žilinsko reklamos agentūros“ savininkas. Buvęs aktorius prisipažino nemėgstantis duoti interviu, bet, gražiai paprašytas, sutiko pasidalinti savo mintimis apie Lietuvos vyrus ir moteris.

- Užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, komplimentais apiberia lietuvaites, o mūsų vyrai lieka tarsi nuošalyje, nepastebėti ir neįvertinti. Kaip Jūs vertinate tokį fenomeną?

- Vyrai apskritai yra blogesni už moteris. Ir užsieniečiai tikriausiai teisūs. Jie išsako tai, ką mato. Manau, kad jų nuomonė nesiremia išankstinėmis nuostatomis, jie tiesiog stebi aplinką ir ją reflektuoja. Kaip ir aš, atvykęs į užsienį, viską matau taip, kaip yra. Nors man pačiam niekada neteko girdėti neigiamų atsiliepimų apie lietuvius. Netgi atvirkščiai. Buvodamas užsienyje, girdėjau puikių atsiliepimų apie mūsų verslininkus. Ir ne tik darbo prasme. Užsieniečiai stebisi, kaip nuoširdžiai mūsų vyrai skuba laiku paskambinti į namus ir pasidomėti, kaip sekasi žmonai ir vaikams. Aš manau, kad šeimyniniai santykiai Lietuvoje daug tvirtesni negu Vakarų Europoje. Mes dar neatitolome nuo tikėjimo, kai Europoje juntamas bažnyčių tuštėjimo metas, o euras pradeda užgožti visus moralinius įstatymus. Lietuva – patriarchalinė šalis. Todėl lietuvį geriausiai apibūdina žodis ”Mano”: mano šeima, mano žmona, mano vaikai... Lietuviai gal pralošia “šou“ elementuose santykyje su moterimis. Bet jie yra dvasingesni, tikėjimas visiems mums yra atspirties taškas ir katalikiškos tradicijos yra išlaikiusios savo svarbą tęsiant šeimos tradicijas.

- Kokie yra pagrindiniai lietuvio vyro bruožai?

- Pirmiausia kiekvienas lietuvis didžiuojasi savo moterimis, ypač išvykęs į užsienį. Kas pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats? Antra, lietuvis – tai kaimietis tiek gerąja, tiek blogąja šio žodžio prasme. Tai reiškia, kad jis myli žemę, nenori tobulėti, nenori būti pasaulietiškas ir tik atsipalaidavęs tampa pačiu savimi. Tada jis gali visa gerkle traukti lietuviškas dainas,gerti samanę ir postringauti aukštomis frazėmis. Barzda, pypkė ir peteliškė negelbsti. Iš pypkės kandiklio ir peteliškės surišimo kyšo plūgo rankena. Bet tai pamatyti gali tik įsižiūrėjęs. O gal įsižiūrėti ir nereikia? Lietuvoje vyrams neduodama šanso būti tikriems vyrams. Vyrai turi gerai uždirbti ir išlaikyti šeimą. Tada patenkinta bus šeima, ir vyras joje jausis gerai. O kai namie gerai, tai ir darbe vyras yra efektyvesnis dešimt kartų. Tai savotiškas uždaras ratas. Mūsų valstybėje nėra šeimos politikos. Apie tai tik daug kalbama, bet nieko nedaroma. Išties, jei vyrus uždarysite į šachtą, tai apie kokią eleganciją ar šokį galima kalbėti?

- O kokios tautybės vyrai galėtų būti mums pavyzdys?

- Man asmeniškai imponuoja olandai. Jie moka išlaikyti identitetą, atsakomybę sau. Olandijoje puikiai suvokiama, kad individas formuoja visuomenę, o ne atvirkščiai. Manau, kad olandų sociume puikiai dera konservatyvizmas ir liberalizmas. Jie atsipalaidavę ir savimi pasitikintys. Jie moka būti savimi, o tai labai svarbu išmokti ir lietuviams, būti tokiems, kokie jie yra, o nesistengti pamėgdžioti kitų. Kartais pastebiu, kaip mūsų vyrai, reprezentuojantys Lietuvą užsienyje, stengiasi atitikti kažkokias neaiškias normas ir būti kažkuo, patys nesuprasdami kuo.

- O kokia jūsų nuomonė apie lietuves moteris?

- Manau, kad jos – tikra tobulybė. Jos viską moka ir gali. Namuose – jos puikios šeimininkės, darbe – puikios darbuotojos. Jos gražios, veiklios, nesvarbu, jog reikia suktis ir tarp puodų bei vystyklų. Aš neatsistebiu lietuvaitėmis, kurios moka suderinti namus, darbą, o be to, būti puikios meilužės savo vyrams. Jeigu kas teigia, kad lietuvaitės šaltos, tai čia ne moterų, o pačių vyrų problema. Manau, lietuvės moterys mūsų vyrus traukia už ausų iš balos. Esame “pašlemėkai“, bet, padedami moterų, galime virsti bet kuo. Dar vienas lietuvaičių bruožas – įgimtas kuklumas, ne perdėtas, labai subtilus. Jos moka sutramdyti save, kai slavės, pavyzdžiui, yra drastiškos asmenybės ir tikros kovotojos. Būtent iš subtilaus kuklumo galėčiau atpažinti lietuvaitę bet kokiame grožio konkurse. Mūsų moterys tikrai atsidavusios šeimai. Žinau atvejų, kai jos skiriasi, teka už užsieniečių, važiuoja į užjūrius, kad galėtų šeimai atsiųsti pinigų. Tai žiauri socialinė problema.