“Lietuvės geba padaryti taip, kad vyras pasijustų tikru vyru“

Daugelis klaipėdiečių gerai pažįsta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorių Joną Genį. Jo 24 metų sūnus Mindaugas taip pat pasuko tėvų pėdomis. Baigęs teologijos studijas Klaipėdos universitete, jis siekia istorijos magistro laipsnio, dirba projektų vadovu Menininkų namuose. Vaikinas neslepia, kad daugelį vertybių jis perėmė iš tėvų, o jų šeimos tarpusavio santykiai suformavo ir jo požiūrį šiais klausimais. Pasiteiravau Mindaugo, ką jis galvoja apie Lietuvos vyrus ir moteris bei kaip vertina užsieniečių pareikštas pastabas mūsų tautiečių atžvilgiu.

- Ar sutinki su užsieniečių dažnai pareikšta nuomone, kad lietuvės moterys – pačios gražiausios?

- Lietuvės tikrai labai gražios, bet nesutikčiau, kad kituose kraštuose gražuolių nėra. Daug priklauso nuo to, į ką kreipiamas dėmesys. Manau, kai kalbama apie lietuvių grožį, turimas omeny ne tas natūralusis grožis, bet mūsų merginų ir moterų sugebėjimas save pateikti, jų rūpinimasis savo išvaizda bei seksualumo pabrėžimas. Juk žiemą, net spaudžiant šaltukui, lietuvaitės dažnai vilki trumpus kailinukus ir mini sijonėlį, o batelių oda – kuo plonesnė, kad tik gražiai atrodytų, net jei ir dantis ant danties nepataiko nuo šalčio. Kai tokia temperatūra, amerikietė apsivilktų devynis megztinius ir užsimaukšlintų kailinę kepurę, kad ją sunku būtų nuo vyro atskirti. Užsienietės, jei kalbame apie Vakarų europietes ir amerikietes, mano, kad vyrai jas turi pirmiausiai įvertinti kaip asmenybes. Jos turi būti mylimos tokios, kokios yra, tad jos neteikia per didelės reikšmės savo išvaizdai. Manau, kad Lietuvoje dar gyva tradicija ir suvokimas, jog vyras yra šeimos galva ir maitintojas, o moteris atsakinga už šeimos židinio kūrenimą. Tačiau nė viena lietuvė nenori kūrenti paprastos krosnies ir, jei įmanoma, renkasi marmurinį židinį, todėl ir stengiasi patikti vyrams, kurie galėtų užtikrinti, kad tas židinys toks būtų. Pamenu - dvyliktoje klasėje net kelios bendraklasės teigė, jog jų gyvenimo tikslas – vestuviniai bateliai. Nemanau, kad kuri vakarietė taip pasakytų. Jos nori būti nepriklausomos nuo vyrų ir ekonominė jų šalių padėtis dažniausiai tai leidžia. Lietuvės moterys nebijo būti priklausomos nuo vyrų ir tikrai moka elgtis taip, kad vyras pasijustų tikru vyru.

- O ką atsakytume į kaltinimą, kad lietuviai vyrai nepakankamai skiria dėmesio savo išvaizdai?

- Aš manau, kad apie visų amžiaus grupių vyrus teigti taip negalima. Vyresnio amžiaus tiek vyrai, tiek moterys, sovietinės epochos metais įpratę nekreipti per didelio dėmesio į išorę, ir dabar sunkiai prisitaiko prie naujų tendencijų. Juk ir pagyvenusios užsienietės daug geriau atrodo nei mūsų vyresnio amžiaus moterys. O štai jaunimėlis nesiskiria nuo Vakarų europiečių. Ypač miestuose jauni vyrukai ir į soliariumą nueina, ir kvepalams išrankūs, ir madingą šukuoseną stengiasi pasidaryti. Kiek teko būti užsienyje įvairiose konferencijose, tai mūsų jauni vaikinai niekuo nesiskiria nuo vakariečių, o štai merginos skiriasi – jos atrodo seksualiau, bet mes dėl to nesiskundžiame.

- O kaip vertinate daugėjančių santuokų su užsieniečiais tendenciją?

- Manau, kad dauguma tokių santuokų sudaroma ieškant tų “marmurinių židinių“, tad dėl to darosi liūdna. Manau, kad ir užsieniečius, atvykusius į Lietuvą ir giriančius mūsų moteris, galime skirstyti į dvi rūšis. Vieni atvažiuoja čia gerai praleisti laiką. Ir nors oficialiai “sekso turizmas“ nedeklaruojamas, tačiau yra grupė vyriškių, kuriems mūsų moterys reikalingos laisvalaikiui praleisti. Tokie negaili komplimentų ir dažnai elgiasi visai kitaip nei savo šalyse. Manau, šiai kategorijai galima priskirti ir karo laivų jūreivius, kurie kiekviename uoste giria tos šalies moteris kaip pačias gražiausias. Kitai grupei priskirčiau rimtesnius užsieniečius, kuriems taip pat imponuoja lietuvės dėl jų moteriškumo, jų sugebėjimo elgtis taip, kad vyras pasijustų svarbus ir reikšmingas. Pažįstu keletą merginų, į kurias Lietuvoje vaikinai net dėmesio nekreipdavo, o išvažiavusios į JAV, jos labai greitai ištekėjo. Ir to priežastis – prigimtinis jų moteriškumas, leidžiantis vyrui pasijusti reikšmingu globėju. Tad jei užsieniečiai tokiame kontekste peikia lietuvius vyrus, manau, kad jie tai daro skatinami konkurencijos, norėdami labiau atkreipti į save dėmesį ir sukurti palankų savo įvaizdį.

- Tai užsieniečiai geresni už lietuvius ar ne?

- Jie turtingesni, taip. Galbūt ir jų tradicijos rūpintis savo įvaizdžiu yra gilesnės. O šiaip viskas priklauso nuo tautybės ir atskiro individo. Užsienietis užsieniečiui nelygu. Žinoma, egzistuoja ir tam tikri stereotipai. Prancūzus įsivaizduojame kaip romantikus. Italai – emocingi, gali 60 komplimentų per minutę pasakyti. O štai suomiai atrodo užguiti, tylūs ir, kol neišgeria, kalbėti nepradeda. Yra ir tarp vokiečių storžievių, kurie patenkinti alaus bokalu ir savo gyvenimu, ir nieko iš gyvenimo daugiau nenori. Manau, kad lietuviai yra kažkur per vidurį. Tačiau jie nuolat tobulėja. Pažanga matosi plika akimi, tad po dešimties metų skirtumai beveik išnyks. Aišku, netapsime tokie temperamentingi kaip italai, mūsų klimatas kitoks, bet romantiškesni gal nebebijosime būti. Juk kol kas vyro inicijuota “vakarienė prie žvakių“ dar yra tikrai retas reiškinys. O jei domiesi poezija ir savo mylimajai nutari parašyti eilėraštį, tai tarp draugų gali pagarsėti kvailiu. Užsieniečiai tokio jausmų proveržio nelaiko gėdingu. Bet, manau, mumyse vis dar kalba mūsų žemdirbiška protėvių prigimtis. Lietuviai išties yra užsispyrę ir mėgsta daryti tai, ką jie nori ir ką yra nusprendę. Bet ateityje, manau, išmoksime įsiklausyti ir į moters norus.

- Koks tavo moters idealas?

- Tikriausiai tokio kaip ir neturiu. Esu dar ieškojimų kelyje. Tačiau toks idealas mažiausiai yra susijęs su moters išvaizda. Mane merginoje traukia tokie būdo bruožai kaip sugebėjimas kalbėtis, turint ką pasakyti, o ne tik žaviai šypsotis. Manau, jog yra svarbu, kad mergina savarankiškai siektų kokio nors tikslo, taip ji darosi įdomesnė aplinkiniams. Ir ji turi būti išsilavinusi, ganėtinai protinga. Gal tokį mano požiūrį sąlygoja mano šeimos tradicijos, bet man tikrai malonu matyti abu tėvus nuolat bendraujančius. Jiems gera kartu, užtenka bendravimo dviese.

- Na, o kas svarbiausia šiuolaikiniam vyrui?

- Turėti gerą liežuvį. Jis turi sugebėti ir pasakyti moteriai komplimentą, ir apginti ją vienu žodžiu. Manau, kad bent tarp jaunimo nyksta vyro, sugebančio panaudoti fizinę jėgą, stereotipai. Taip pat svarbus gebėjimas suprasti savo moterį.

- O kokios tautybės moterys jums atrodo patraukliausios?

- Manau, kad lietuvės. Jas geriausiai suprantu, suvokiu jų mąstymo būdą ir gyvenimo siekius. Latvės tikriausiai į jas panašios. O štai slavės atrodo per daug atviraširdės. Aš visai nenorėčiau, kad mano draugė visiems būtų vienodai gera ir atlapaširdė. Juk iš mylimo žmogaus vis dėlto norisi išskirtinio dėmesio.

- O kokios tautybės vyrai galėtų būti jums pavyzdys?

- Sunku pasakyti. Bet jeigu reikėtų rinktis, tai sakyčiau, jog italai. Jie tikriausiai patrauklūs kaip kontrastas lietuviams. Jų kraujas kunkuliuoja, ir atrodo, kad jie visada turi ką pasakyti. Man patrauklus jų atvirumas pasauliui ir komunikabilumas. O gal tai tik dar vienas stereotipas?

- Ar svarbus tradicinių vyro ir moters vaidmenų išlaikymas šeimoje?

- Manau, kad visų pirma moteris ir vyras šeimoje turi būti partneriai. Ir jei vyrui patinka šeimininkauti namuose, o moteriai reikštis viešuomenėje, kodėl ne? Ypač jei tai tenkina abi puses ir sutuoktinius daro laimingus. Manau, kad bendro recepto ar taisyklės čia nėra ir negali būti.