“Lietuvėms reikia daugiau gėlių ir mažiau sekso” Pereiti į pagrindinį turinį

“Lietuvėms reikia daugiau gėlių ir mažiau sekso”

2004-03-20 09:00

“Lietuvėms reikia daugiau gėlių ir mažiau sekso”

Antanas Sadauskas – uostamiestyje gerai žinomas verslininkas. Jis – čiuožyklos “Laplandija“ ir Klaipėdos ledo arenos, “Pajūrio” viešbučio ir sporto klubo “Forma“ savininkas. 38 metų vyriškis nuolat ieško gyvenime naujų iššūkių ir adrenalino. Kaip sako pats verslininkas, energijos jam užtenka viskam, gal nebent kantrybės trūksta, nes norisi “visko ir iškart“. Gyvenimas, atrodo, lyg būtų per trumpas, kad viską patirtum savo kailiu. Kitu atveju, ko gi jis būtų vertas! Troškimas išbandyti save vis kitose srityse poną Sadauską paskatino pasinerti ir į politiką. Prieš ketvertą mėnesių jis tapo Liberalų demokratų partijos nariu ir kolegų buvo išrinktas Klaipėdos Danės skyriaus pirmininku. Tačiau kiekvienas verslininkas ar politikas visų pirma yra žmogus su savo privalumais ir trūkumais, savo mintimis ir svajonėmis.

- Koks, Jūsų manymu, yra tipiškas lietuvis?

- Lietuviui visų pirma yra būdingas pareigos jausmas. Pareiga sau – išskirtinis jo bruožas. Tie, kurie neprarado vilties, stengiasi formuluoti sau uždavinius ir jų siekti. Lietuviai yra išdidūs. Ir dažnai jie didžiuojasi ne tik tuo, ką jie pasiekė, bet ir tuo, ką ruošiasi pasiekti. Tačiau mūsų vyrai yra pakankamai uždari. Ypač tai pasireiškia jų santykiuose su moterimis. Manau, kad net estai dėmesio moterims parodo daugiau negu lietuviai. Pamenu, skaičiau straipsnį apie Islandiją. Ten buvo pasakojama, kaip dvi lietuvaitės sėdėjo kavinėje su trimis vyną gurkšnojančiais islandais ir bandė juos prakalbinti. Per dvi valandas šie net vyno taurės merginoms nesugebėjo pasiūlyti. Manau, lietuviai šiuo požiūriu panašūs į islandus. Jie gal ir norėtų tą dėmesį parodyti, bet bijo pademonstruoti savo silpnybes ir renkasi tylą bei uždarumą. Gal tai savotiškas nepasitikėjimas savimi?

- Ar skiriasi lietuviai verslininkai nuo užsieniečių?

- Manau - taip. Lietuviams verslininkams pats dalyvavimas versle, o ne gaunamas pelnas yra didžiausia vertybė. Užsieniečiai labiau orientuoti į galutinį rezultatą. Lietuviui verslas – tai savotiška pramoga. Užsienietis versle stengiasi elgtis kaip profesionalas, lietuvis daugiau yra mėgėjas. Ir tai suprantama, juk tikrieji verslininkai Lietuvoje atsirado vos prieš dešimtmetį.

- Kaip galėtumėte apibūdinti lietuvaites?

- Manau, kad lietuvaitę atskirčiau ir Londono gatvėje, ir Paryžiuje. Kiekvieną kartą išeidamos iš namų, jos eina tarsi į šventę. Net šiukšlių išmesti jos neišeina nedirstelėjusios į veidrodį. Gatvėje sunku pamatyti lietuvę be makiažo, kai vokietė eidama pieno tikrai nepuls puoštis, šukuotis ar dažytis. Lietuvės nuolat nori išsiskirti iš aplinkinių. Tuo pačiu metu jos yra labai pastabios, sugeba greitai įvertinti aplinką ir susidaryti savo nuomonę. Ir kokia ta nuomonė, labai nesunku suprasti iš jų elgesio ar veido išraiškos. Lietuvėms labai svarbus namų židinys. Ir jis turi būti tvirtas, geras, patogus. Lietuvės labai myli savo vaikus, kartais net per daug yra prie jų prisirišusios. Su lietuvėmis moterimis reikia mokėti bendrauti. Joms reikia daugiau gėlių, daugiau komplimentų, daugiau kartų sakyti, kad myli, bet mažiau sekso. Lietuvaičių seksualumą galima pažadinti tik per emocijas. Tada jos atsiveria ir pražysta.

- Pamatęs moterį, į ką pirmiausiai atkreipiate dėmesį?

- Į akis. Akys apie žmogų pasako daugiausiai. O jeigu įdėmiai ir giliai pažiūrėsi, tai jos ir viską gali pasakyti. Akys – tarsi durys į žmogaus sielą. Tačiau labiausiai žaviuosi moterų savybe, kai paklusdamos jos sugeba valdyti vyrą. Jei moteris sugeba pajusti, kaip keičiasi aplinka, ir pati keistis, o neįsikabinusi laikytis savo pradinės nuostatos, ji gali pasiekti labai daug. Tačiau dideliu dėmesiu galima moterį ir sugadinti. Tada, užuot valdžiusi paklusdama, ji pradeda valdyti, kad tu paklustum.

- Kokios tautybės moterys jus labiausiai žavi?

- Rusės. Būtent jos neturi išankstinio nusistatymo, moka puikai prisitaikyti prie esamos situacijos. Jos ir dvasingesnės man atrodo. Ir kantrybės turi daugiau nei lietuvės. Tačiau mūsų moterys turi savyje kažkokio paslėpto šarmo, prieš kurį vyrams sunku atsilaikyti.

- Ką laikytumėt vyrišku vyru?

- Į šį klausimą tikriausiai geriau atsakytų moterys. Bet manau, kad tikras vyras visada sugeba išlikti savimi. Jis pasitiki savimi ir juo galima pasitikėti.

- Lietuvoje – matriarchatas ar patriarchatas?

- Manau, Lietuvoje vyrai laiko viršų. Tai nėra gerai, nes moterims lieka tik viena – kurti feminisčių klubus, nes kitose sferose konkuruoti su vyrais labai sunku. Gal kalti patys vyrai, taip nenoriai įsileidžiantys moteris į savo veiklos sritis. Pastebėjau, jei rimtose diskusijose vyrų kompanijoje dalyvauja moteris, tai ore tarsi tvyro vidinis vyrų diskomfortas ir išankstinis nusistatymas prieš moters nuomonę. Dažnas giliai pasąmonėje vadovaujasi principu: moters išklausyk, bet padaryk atvirkščiai. Žinoma, tai niekada neišsakoma garsiai...

- O Jūs su žmona ar tariatės verslo klausimais? Ar vertinate jos nuomonę?

- Stengiuosi su žmona dalytis visais savo gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, nė vienu klausimu jos nepalikti nuošalyje. Mes dažnai pasišnekame, aptariame visus verslo reikalus. Aš visada klausiu jos patarimo. Ir dažnai ji patarinėja remdamasi savo nuojauta. Aš bandau tai nuojautai suteikti racionalią formą, ir ji dažniausiai pasitvirtina. Manau, dažnas vyras daro klaidą, užsisklęsdamas savo pasaulyje ir į jį neįsileisdamas moters. Tada jis gali apipilti moterį gėlėmis ir komplimentais, tačiau ji vis tiek jausis atstumta. Todėl didėja įtampa, auga nepasitikėjimas, kuris prie gero neveda.

- Kaip vertinate lietuvaites, nutekančias į užsienį?

- Išties įdomu, kodėl jos ten bėga? Gal turi vilties, jog ten išsipildys jų svajonės, kad jų vaikams nieko netrūks. Juk moterys ypač jautriai reaguoja į tai, kad kiti vaikai kažką turi, o jos vaikas – ne. Juk pasiryžti palikti savo šalį, savo pažįstamą aplinką, draugus reikia labai stiprios motyvacijos. Dar prieš penketą metų nejaukiai jausdavausi, kai matydavau lietuvaites, rodančias daug didesnį dėmesį užsieniečiams nei lietuviams, bet dabar nusiraminau. Pamačiau, kad vis daugiau lietuvių vyrų nepraranda geresnio gyvenimo vilties. O kai jie pasieks savo užsibrėžtų tikslų, tai sugebės ir tinkamą moterį susirasti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų