Nėra pjesės, nėra režisieriaus ir atmintinai iškalto teksto. "Tačiau yra jaudulys", – šyptelėjo vienas teatro "Kitas kampas" įkūrėjų Andrius Žebrauskas, improvizacijos menu šįvakar pasirengęs užburti ir kauniečius.

– Kaip kilo mintis improvizacijas perkelti į teatro sceną? Ar tam įtakos turėjo televizijos laidos "Pagauk kampą" populiarumas?

– Ne laidos populiarumas, o noras improvizuoti. Prieš dešimtmetį tą patį darėme su festivalio LIFE vėliava, dabar visiškai natūraliai išplaukė noras vėl rodytis teatro scenoje ir mokytis improvizacijos meno. Improvizuojant viskas išeina spontaniškai – kūryba ir atlikimas vyksta vienu metu. Žmonėms tai patinka.

– Esate improvizacijos žanro pradininkai Lietuvoje?

– Teatrinė improvizacija pasaulyje nėra naujas dalykas, į Lietuvą ją atvežė Rūta Vanagaitė. Ar kas nors kitas šalyje užsiima šiuo žanru, negaliu pasakyti. Tačiau improvizacijos mokyklą mes atidarėme pirmieji.

– Ar prieš "Kito kampo" pasirodymus aktoriams reikalingos repeticijos?

– Išvertus iš prancūzų kalbos, žodis "repeter" reiškia – kartoti, todėl mūsų susitikimų vadinti repeticijomis negalima. Susitinkame kelis kartus per savaitę ir treniruojamės – atliekame tam tikrus pratimus, žaidimus. Juk niekada nežinome, nuo ko pradėsime savo pasirodymą scenoje, – tai bus žodis, judesys ar žvilgsnis. Į sceną išeiname atviri, nesislėpdami už teksto ir grimo. Kuriame prieš žiūrovų akis ir siekiame improvizuoti taip įtikinamai, kad sėdintysis kitapus scenos negalėtų patikėti, kad tai buvo ekspromtas.

– Nežinote, nuo ko pradėsite, nežinote kada baigsite?

– Preliminarus kiekvienos improvizacijos laikas – valanda ir dvidešimt minučių. Kartais pasirodymas gali trukti šiek tiek ilgiau, kartais – trumpiau. Viskas priklauso nuo etiudų skaičiaus ir nuo nuotaikų bangos. Jei viduje jauti, kad spektaklis įvyko, vadinasi, metas baigti.

– "Kitame kampe" nėra režisieriaus, pjesės, atmintinai išmokto teksto. O jaudulys tebėra?

– Jaudulys yra, ir ganėtinai didelis, nes kiekvienas pasirodymas – premjera. Aktorius, kuris eina į sceną žinodamas savo tekstą, – jaudinasi. Mes gi einame į nežinią, kuri ir jaudina, ir baugina. Patikėkite, prieš pasirodymą išsiskiria tiek adrenalino...

– Ar dažnai po pasirodymų apima jausmas, kad kažką galėjote padaryti geriau?

– Graužatį, kad kažką padarėme ne taip, mes pakeičiame mokymais. Peržiūrime pasirodymo vaizdo įrašą ir analizuojame savo klaidas. Klysti nėra uždrausta. Juolab kad klaida kartais tampa labai įdomi. Juk neturi viskas būti teisinga ir tikslu.

– "Kito kampo" pasirodymuose žiūrovams tenka ne tik žiūrovų vaidmuo? Kam turi ruoštis kauniečiai?

– Į sceną lipame tuščia galva, gaudome momentą – čia ir dabar. Toks turi būti ir mūsų žiūrovas – pasirengęs čia ir dabar gerai praleisti laiką. Patarimas žiūrovams: mūsų improvizacijose ieškokite ne gilios prasmės, o atsipalaidavimo ir unikalaus reginio. Žinokite, mes visada atviri jūsų pasiūlymams. Koks mūsų žiūrovas? Improvizacija skirta įvairiam žiūrovui. Tikslinė mūsų auditorija – jaunimas ir jaunimas iki 99 metų.

– Atidarėte improvizacijos mokyklos teatrą, vedate seminarus įvairaus amžiaus žmonėms. Apie ką kalbate per juos?

– Šiuo metu mokykloje lektoriumi dirbu aš ir aktorius Audrius Bružas. Ateityje mūsų komandą papildys ir daugiau aktorių. Per paskaitas mes kalbame apie improvizaciją versle ir kasdieniame gyvenime, apie improvizacijos galią atskleidžiant žmogaus kūrybiškumą, humoro jausmą, komunikabilumą. Mūsų mokykloje mokymo procesas nėra akademinis, o didelė vitamino C dozė čia tiesiog neišvengiama. Improvizacijos viršūnė – kai mokyklos duris žmonės užveria būdami visiškai tušti.

– Kas lengviau pasiduoda improvizacijoms?

– Su visais įdomu, todėl nenoriu skirstyti į kategorijas. Yra įvairių žmonių įvairiose amžiaus grupėse. Šešiasdešimtmetis gali būti jaunas savo vidumi ir pasenęs keturiolikmetis.

– Improvizacijai reikia talento ar drąsos?

– Improvizacijai reikia noro. Žinoma, čia kaip ir sporte – daugiau pasiekia tas, kuris be pastarojo turi ir talentą.

– Mokyklos internetiniame puslapyje mirga atsiliepimų, esą jūsų paskaitos keičia požiūrį į daugumą dalykų. Esate sėkmingo gyvenimo treneris?

– Kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Tiesa, visai nesenai aš svarsčiau, kaip galėčiau save pristatyti. Supratau, kad esu aktorius, o aktorius gali būti ir mokiniu, ir mokytoju.

– Improvizacija jums – gyvenimo būdas ar priemonė į gyvenimą žiūrėti paprasčiau?

– Improvizacija naudinga visur. Tai padeda grįžti į šią akimirką ir dėlioti planus ateičiai. Nepamirškite, kad kiekviena vieta gali virsti scena, kurioje galima žaisti bendraujant, dirbant arba šokant.

– Improvizuoti – vadinasi, užsidėti kaukę?

– Net ir užsidėjęs kaukę, tu esi tu. Be to, kartais kaukė padeda atskleisti nemažai naujų savybių. Šia tema galėčiau kalbėti valandą, nes esu pastatęs spektaklį "Kaukės".

KAS: improvizacijų spektaklis "Kitas kampas".

KUR: VDU didžiojoje salėje (Daukanto g. 28).

KADA: sausio 29 d. 18 val.