Kiekviena nauja patirtis žmogų lipdo iš naujo

LRT televizijos projekto "Dainuok su manim" dalyvė Rusnė Savickaitė ir grupės "Baltos varnos" sielos Teresė ir Milda savo sėkmę projekte vertina kaip drąsių ir pačioms ne visada įprastų eksperimentų rezultatą. Rusnė šiandien svajoja apie stadionuose jos koncertavimo klausančias minias, o nuo koncertų kiek atsitraukusios muzikaliosios dvynės Teresė ir Milda ieško naujų skambesių.

Išbandyti neišbandyta

Greitai dvyliktąjį gimtadienį švęsianti Rusnė chore "Liepaitės" dainuoti pradėjo ketverių. Ilgainiui tėvai pastebėjo, kad mergaitei solo dainavimas kur kas artimesnis – taip ji pradėjo lankyti Vilniaus miuziklo mokyklą. Rusnė dalyvavo įvairiuose muzikos mokyklų rengiamuose konkursuose, yra tapusi ir "Dainų dainelės" laureate, tačiau, kad mama davė sutikimą dalyvauti LRT muzikiniame projekte "Dainuok su manim", jaunajai atlikėjai buvo netikėta.

"Mama sužinojo, kad vyksta toks projektas, ir pasiūlė pabandyti dalyvauti jame. Labai nustebau, nes iki šiol man neleisdavo dalyvauti tokiuose projektuose. Labai džiaugiuosi, kad, atėjus iš klasikinio dainavimo mokyklos, šiame projekte išbandžiau daug skirtingų stilių. Atradau, kas man patinka, kas nelabai. Man patiko dainuoti roką, anksčiau nesiklausydavau ir pati mažai dainuodavau, bet patiko ir folkmuzika", – įspūdžiais dalijasi Rusnė.

Mergaitė įsitikinusi, kad "Baltų varnų" ir jos komandos sėkmę projekte lemia atrastas bendras ryšys. Ir nors trijulės muzikinis skonis sutampa, visos merginos yra savitos asmenybės. "Dėl savo nuomonės kiekviena kartais pakovojame, bet smagu kartu išbandyti ką nors nauja. Galbūt mūsų paslaptis ta, kad visuomet parodome ką nors naujo, nekartojame to paties, ką jau bandėme. Manau, kad ateityje tikrai liksime draugės", – šypsosi ji.

Rusnė svajoja užaugusi kurti savo muziką, groti keliais instrumentais ir dainuoti minioms milžiniškuose stadionuose. "Dar pagalvoju, kad jei ne dainininke, tai norėčiau būti filmų kūrėja arba knygų rašytoja", – išduoda ji.

"Scenoje pasirodome su be galo talentingu vaiku", – patikina Rusnės partnerė Teresė.

Gamtos motyvai

Dalyvavimas "Dainuok su manim" atradimų atnešė ne tik Rusnei – duetas "Baltos varnos" sutartinai pabrėžia, kad tokie muzikiniai projektai smagiausi dėl čia atsiveriančių pažinčių ir bendravimo galimybių. "Žmonės ir pažintys yra vienas iš smagiausių dalykų, kuriuos dovanoja muzika. Tik užkulisinis bendravimas, gaila, dabar ne toks atviras kaip anksčiau", – atvirauja Teresė.

Ir nors šiandienos realybė sumažino dueto koncertų, atsirado galimybė pasidžiaugti ramybe, kuri duoda laisvės naujai kūrybai. "Kadangi abi ruošiame savo baigiamuosius magistro studijų darbus, dabar daugiau laiko leidžiame prie akademinės kūrybos, bet viskas koreliuoja su "Baltų varnų" muzika. Naujame albume, kurį jau ir įrašėme, o išleisime, kada tik bus galimybės jį pateikti viešai, tikrai bus galima pajusti naujų muzikinių gūsių", – intriguoja Teresė.

Tokie muzikiniai projektai smagiausi dėl čia atsiveriančių pažinčių ir bendravimo galimybių.

"Kadangi studijuojame skaitmeninę kompoziciją, nesakyčiau, kad šis albumas linksta prie elektroninės muzikos, bet elektroninių garsų jame bus tikrai daugiau. Iš tiesų, kiekvienoje dainoje – naujas gūsis, ir taip turi būti, nes visų pirma to norisi pačiam kūrėjui, o antra, manau, to norisi ir klausytojui", – neabejoja Milda.

"Baltų varnų" muzika kupina folkloro, gamtos, kartais mistikos ir ryšio su savomis šaknimis motyvų. Seserys negali išskirti, kas jų bendroje kūryboje svarbiau – tekstas ar muzika. "Svarbūs abu dalykai ir turbūt žmogus teikia pirmenybę tam, kas jam geriau sekasi. Mes abi tikriausiai buvome labiau muzikės negu poetės", – svarsto Teresė.

Užaugusios Zarasuose, miškų ir ežerų apsuptyje, kūrybiškų sielų dvynės savitai jaučiamą ryšį su gamta atskleidžia per savo muziką, tačiau jos pabrėžia, kad vaikystėje nebuvo miškinukės. "Greičiau buvome mini miestietės", – sako Teresė.

"Vilnius taip pat apsuptas gamtos. Jei išvažiuotum į Niujorką – kitas dalykas, bet Vilnius yra vienas didelis gražus miškas su nameliais", – šypsosi ji.

Milda sako, kad gamta – stebuklinga, ji visus nuramina. "Laiko dabar  labai mažai, nežinau, kada viena miške vaikštinėjau. Labai laukiu, kada baigsis šis įtemptas metas ir galėsiu, įsijungusi muziką, išeiti į mišką. Tokius pasivaikščiojimus labai mėgstu: galima pasisemti tiek jėgų, tiek romantikos, tiek įvairiausių emocijų…" – dalijasi ji.

Muzikiniai akcentai

Daug kas mano, kad dvyniai – dažnai it nedalomas vienis. Teresė ir Milda sako tokios nesančios. "Yra labai įvairių dvynių, kurie tikrai yra vienis, dalijasi vienu feisbuko profiliu ir visu kitu. Mes nesame tokios. Nors ir dirbame kartu, ir nuomonės, gyvenimo prioritetai daug kur sutampa, vis tiek labai skiriamės. Tikrai mėgaujamės dirbdamos kartu, bet ir labai mėgaujamės gyvenimu atskirai bei turėdamos atskirų užsiėmimų", – pasakoja Teresė.

Seserų nuomonės neretai išsiskiria. "Pavyzdžiui, aš noriu imtis darbų, kai tik jie iškyla, skubu viską atlikti, o Teresė pastaruoju metu yra labai aiškiai nusistačiusi tam tikras valandas, kuriomis ji nedirba, ir dėl to mums tenka kartais pakonfliktuoti. Sudėtinga, kai noriu kažką padaryti, bet tą kažką turiu padaryti kartu su Terese, o jai jau ramybės valandos", – juokiasi Milda.

Tačiau kuriant muziką dvynės akcentus dėlioja darniai. "Galbūt kažkuriai šauna mintis, kaip vieną ar kitą dalyką padaryti geriau. Bet tai radikaliai neprieštarauja kitos nuomonei. Jei dėl muzikos nesutaptų nuomonės, tikriausiai ir dirbti kartu negalėtume", – įsitikinusi Teresė.

Muzikavimas ir kūrybiškumas šeimos namuose visada užėmė ypatingą vietą: tėtis Gintaras Andrijauskas yra grupės "Sadūnai" lyderis, o mama – tautodailininkė Birutė Andrijauskienė. Tačiau Milda tikina, kad vaikystėje namuose tikrai nebuvo taip, jog kasdien nuo meno projektų stogas kilnojosi.

"Trys iš keturių žmonių šeimoje muzika užsiimdavo kiekvieną dieną. Namai buvo ramybės oazė, bet kartais tikrai muzikavome. Yra ir daugiau giminaičių, kurie atvažiuodavo, tėtis ir kitus muzikantus priimdavo pernakvoti, tada irgi kažką užkurdavome. Tačiau tikrai nebuvo taip, kad sėdi kiekvieną vakarą ir muzikuoji tol, kol eini miegoti", – pasakoja ji.

"Kadangi ir tėtis, ir mes dirbame muzikos srityje, dabar labiau norisi namuose visiems susitikus išsišnekėti, nes išsigroti jau išsigrojome", – priduria Teresė.

Nematoma pusė

Milda sutinka, kad muzika yra darbas, tačiau jos po nerašytų darbo valandų nepadeda į stalčių.

"Muzika gyveni 24 valandas per parą. Panašiai tikriausiai yra ir žmonėms, kurie turi nuosavus verslus: ten nėra konkrečių darbo valandų. Muzikoje darbas išsidėliojęs visiškai kitaip, gali neįprastu metu būti laisvas, o įprastu metu – užsiėmęs: galbūt dieną neturėjai daug reikalų, bet vakare reikia repetuoti, pabendrauti darbo reikalais. Bet muzika – labai įdomus, suteikiantis labai daug emocijų darbas. Nuolatos keliaujame, susipažįstame su naujais žmonėmis. Šiuo metu tai tikrai yra ir pomėgis, ir darbas", – sako ji.

Kiekvienas tavo sutiktas žmogus, kiekviena patirtis padarys įtaką tam, kas tu būsi ateityje.

Pasak sesių, muzika – ir fiziškai sunkus užsiėmimas, ypač vasarą, kai vėlyvi koncertai vyksta pajūryje, o po jų dar reikia grįžti namo, prieš tai susikrauti, išsikrauti instrumentus. "Deja, dar nesame lady gagos, kad sugrojusios paskutinę natą paliktume instrumentus ir nuliptume nuo scenos apie juos negalvodamos, nes tuo pasirūpins kiti žmonės. Mes pačios viskuo rūpinamės, važiuojame kartu su visa savo komanda, kuri irgi turi susirinkti savo įrangą", – apie ne visada matomą koncertų pusę pasakoja Milda.

"Faktas, kai yra fizinis krūvis, būna ir psichologinis krūvis. Bet kiekviena diena, kiekvienas koncertas yra skirtingas – po vieno koncerto būni be proto laimingas ir užsidegęs, o po kito lipi nuo scenos ir galvoji, kas vyksta tavo gyvenime. Labai skirtingos dienos", – pastebi ji.

Organiška kūryba

Etnomuzikologijos bakalauro laipsnį turinčios seserys ruošiasi naujam etapui – naujam albumui, kuris vainikuos įgytą naują specialybę. Dabar į elektroninę muziką pasinėrusios "Baltos varnos" sako, kad jų muzikoje viskas vyksta natūraliai – skirtingos studijų kryptys ir patirtys organiškai susijungia kūryboje.

"Tai grandininė reakcija: kiekvienas tavo sutiktas žmogus, kiekviena  patirtis padarys įtaką tam, kas tu būsi ateityje", – neabejoja Milda.

"Visada mėgome folkmuziką, visada buvome smalsios ir domėjomės įvairiais stiliais. Mano požiūris toks – nesvarbu, koks yra muzikos stilius ar kokia meno rūšis, viskam reikia žinių, įgūdžių ir kuo didesnio profesionalumo. Gal kažkam folkmuzika atrodo kaip muzika, kuriai atlikti nereikia pažinti natų, – tikrai taip nėra. Gal kažkam atrodo, kad elektroninė muzika yra vien tik šokių muzika, – taip irgi nėra. Visi muzikos stiliai yra labai gilūs ir turi labai skirtingų atmainų ir duoda naudos", – sako Teresė.

Šiuo metu kūrėjos daug laiko skiria atmosferinės, elektroninės ir eksperimentinės muzikos paieškoms, tačiau nepamiršta ir iki šiol mėgtos muzikos.

Užaugus būti "Baltomis varnomis" nėra taip jau sunku, sutaria seserys. "Vaikystėje buvo šiek tiek sunkiau, nes kol esi jaunas ir dar kažko neįrodęs, esi keistuolis, kurio kiti nesupranta, ir ne visada pritampi. Bet kai išmoksti savo kitoniškumą išnaudoti, yra vis smagiau. Bet, žinoma, visi atlikėjai mėgsta sakyti, kad yra kitokie", – šypsosi Milda.

"Dainuok su manim" – šeštadieniais 21 val. per LRT Televiziją



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių